Kūčiukai

   Kaip dabar paprasta... Nuėjai į parduotuvę ir nusipirkai kūčiukų. Bet gi namuose kepti - juk žymiai skanesni :)  Tai va paklaidžiojau po netą... Susidariau bendrą vaizdą ir ėmiausi darbo... Koks ten darbas... Malonumas! Tik mane "maloniai" nustebino viena staigmena... Kai jau buvo tešla išsikėlusi, ir jau buvau susiruošusi daryt kučiukus - dingo elektra... Atsirado ji maždaug po geros valandos... Tikiuosi, tešlai nuo to - nei šilta, nei šalta... 

Reikia:
  
1 pokelis sausų mielių (7g)

1 šaukštelis + 5 šaukštai cukraus

1 stiklinė šilto vandens

0,5 šaukštelio druskos

3 stiklinės miltų

0,5 stiklinės aguonų (galima ir mažiau)

2 šaukštai aliejaus

   Mieles ir šaukštelį cukraus suberiame į didelį dubenį, įpilame porą šaukštų šilto vandens, išmaišome ir paliekame kokioms 10 minučių, kol mielės ištirps ir pradės putoti. Sudedame likusius ingredientus (išskyrus įdarą) ir užmaišome tešlą. Tešlą perkeliame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkome, kol tampa elastinga, maždaug 10 minučių. Dubens vidų patepame aliejumi, į jį dedame užminkytą tešlą. Įdėjus tešlą į aliejumi išteptą dubenį,  ją kelis kartus apverčiame, kad tešlos paviršius lengvai susiteptų aliejumi. Dubenį uždengiame rankšluosčiu ir paliekame šiltai kokioms 2 valandoms, kad pakiltų,

   Iš pakilusios tešlos tarp rankų susukame maždaug 1 cm storio “virveles”, jas pjaustome į trumpus kūčiukus ir dėliojame ant sviestiniu popieriumi išklotos kepimo skardos. Kepame 180^oC temperatūroje, kol kūčiukai lengvai paruduos, maždaug 20 minučių. 

 

Meduoliniai sausainiai (bendymas Nr.3)

 Na štai ir trečiasis receptukas iškeptas... Ale pasirodo, kad prieš metus aš jau jį kepusi buvau :D xi xi xi :D Na nieko, vadinasi, skanus buvo, jei antrą kartą išbandžiau :D

Reikia:

300 g miltų;

100 g cukraus;

2 a.š. meduolių prieskonių;

1 a.š. kepimo miltelių;

2 v.š. kakavos;

1 kiaušinis;

200 g sviesto;

125 g cukraus pudros;

2-3 v.š. citrinos sulčių.

   Suminkštintą sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir suberti miltus, sumaišytus su meduolių prieskoniais, kepimo milteliais, kakava. Suminkyti tešlą į vieną gabalą ir suvyniojus į maistinę plėvelę šaldyti apie 2 valandas. Atšaldžius iškočioti norimo storio tešlą (plonesni sausainiai bus trapesni, kietesni) ir išspaudus formele kepti 180 ⁰C įkaitintoje orkaitėje 10-15 minučių.

   Cukraus pudrą sumaišyti su citrinos sultimis ir dekoruoti jau atvėsusius sausainius.

   Sausainukai trapūs, bet ne kieti kaip meduoliai. Pagal http://www.forellesreceptai.lt.

   Tik va, bėda, man rodos, reiks dar kokią porciją sausainių iškept. Nes iš tų trijų kepimų - liko tik pusė... Bijau, kad iki Kūčių - išvis neliks.... :D

Kapustnica

   ...nostalgija užplūsta Slovakijai, kai pamatau raugintus kopūstus... Pati skaniausia sriuba ten valgyta :) Negaliu sakyt, kad niekada negaminau raugintų kopūstų sriubos. Ne tik sriubą verdu, bet dar kartais ir patroškinu juos... :) Bet slovakiška kapustnica - man vistiek skaniau :)

Reikia:

svogūno,
kiaulienos sprandinės,
džiovintų grybų,
aliejaus,
raugintų kopūstų,
rūkytos dešros,
druskos,
maltos saldžiosios paprikos,
vandens,
česnako skiltelių

   Pirmiausia susismulkiname svogūną ir jį sukrauname į puodą, kuriame virsime sriubą, tik prieš tai jame įkaitinus truputį aliejaus, kad svogūnai nepridegtų prie dugno. Šiek tiek apkepus svogūnus, sukrauname gabaliukais pjaustytą kiaulienos sprandinę ir juos kartu šiek tiek pakepiname.

    

   Tada įberiame šaukštelį, arba pagal skonį, druskos, 2 a.š. maltos saldžiosios paprikos, džiovintų grybų (aš naudojau šaldytus, nes kitokių neturiu) ir apie 0,5l vandens. Taip paliekame virti maždaug 40min.

   Po 40min. į puodą įdedame raugintus kopūstus. Aš juos prieš tai nuplaunu. Man kažkaip švariau taip atrodo :D, nes kopūstai tai ne namie raugti... Pripilame vandens tiek, kokio tirštumo sriubas mėgstame. Man patinka tokios, kur, kaip sakoma, šaukštas gali stovėt :D. Įmetame keletą skiltelių česnako ir rūkytą dešrą.

   Po 20min. dešrą išimame, supjaustome griežinėliais ir sumetame atgal į puodą. Šiuo metu galime paragauti ir nuspręsti, ar mums druskos, rūgšties kaip tik, ar per daug, ar per mažai. Tada dar truputuką paverdame ir viskas.

   Tai ne pirmas mano sriubos virimas. Išbandžiau pagal keletą virėjų :D Aišku, skaniausia sriuba, ten, Slovakijoj... Vratnoj arba Štrebske... Bet gi ten neatsidursi tada - kada nori... O pagal šį receptą, rastą http://www.svetvomne.sk/index.php?com=strava&mod=recepty&task=detail&id=191 verdu jau antrą kartą ir manau, kad mano paieškos šios sriubos - jau baigtos :)

Meduoliniai sausainiai (bandymas Nr.2)

...na štai - ir antras bandymas...

Reikia:

125g sviesto

100g medaus

200g cukraus

3 stiklinių miltų

5 šaukštų pieno

1 kiaušinio

po 1 arbatinį šaukštelį cinamono, malto muskato riešuto, maltų gvazdikėlių, kardamono ir malto imbiero

    Cukrų, sviestą, medų ir pieną sudedame į puodą, suberiame visus prieskonius ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami kol užvirs. Paverdame apie 2 min, nukeliame nuo ugnies.

    Tokį sirupą šiek tiek atvėsiname ir supilame į dubenį su miltais, išmaišome ir užminkome tešlą. Tešlą paliekame atvėsti. Kai atvės, įmušame kiaušinį ir dar kartą viską išminkome. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą kokiai valandai, kad sutvirtėtų. 

    Kai tešla išbus šaldytuve reikiamą laiką, jau galima ją kočioti. Pabarstome stalą miltais ir iškočiojame ploną blyną (geriau plonesnį nei 5mm). Išspaudžiame formeles, sausainius atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 12-15min. Kadangi sausainiai ploni, kyla grėsmė jiems labai greitai sudegti, todėl nepaliekame sausainių be priežiūros. Iškepusius paliekame atvėsti skardoje. Galima ir glajų dar pasigaminti. Vienas paprastesnių - iškepusius ir atvėsusius sausainius aplieti ištirpintu baltu šokoladu. Kaip ir viskas, skanaus!

Pagal http://littleworld-sandra.blogspot.com :)

   ...praėjus  2 dienoms, sausainių atsargas teko atstatyti... :D  Tik šį kartą pritrūkau cinamono... tai sausainiukai gavosi truputį šviesesni. O į glaistą įdėjom ne citrinų sulčių, o aviečių sulčių 5 šaukštelius (mat kaip tik atsišildėm šaldytas avietes :)), tai spalva gavosi švelniai rausva :)

Meduoliniai sausainiai (bandymas Nr.1)

   Šiais metais bandau kepti sausainius... Dar išbandysiu ir puošimą glajumi. Niekad nesu to dariusi. Vaikystėje mama tik grybukus dažydavo. Na, pasižiūrėsim kas čia mums gausis... :D Šį receptuką radau http://www.neringa-blogas.com. Ji juos kaip žaisliukus eglutei kepa :)

Reikia:

• 250 g miltų
• 50 g sviesto
• 100 g medaus
• 100 g cukraus (naudojau rudąjį)
• 1 kiaušinis
• 2 a. šaukšteliai kepimo miltelių
• 1 v. šaukštas meduolių prieskonių

Glajui:

• kiaušinio baltymo
• cukraus pudros
• citrinos rūgšties
• maistinių dažų (nenaudojau)

Dekoracijai:

• pabarstukų
• kokoso drožlių

   Medų, rudąjį cukrų ir sviestą šildome kartu, kol viskas suskystėja, gerai išmaišome. Tada atvėsiname, įmušame kiaušinį, išmaišome, sudedame persijotus miltus sumaišytus su kepimo milteliais bei prieskoniais. Viską gerai išmaišome. Valandai dedame tešlą į šaldytuvą. Kočiojam ant miltais pabarstytos lentos. Išpjaustome norimų formų sausainiukus ir kepam 180-190°C orkaitėje apie 10-15 min. kol gražiai paruduos.

   Glajui pagaminti reikia vieno kiaušinio baltymo (jo pakanka tam meduolių kiekiui papuošti (jei neliesite kiekvieno meduolių paviršiaus), kurį reikia išplakti iki standžių putų, tada palaipsniui supilti cukraus pudrą (sunaudojau 100g). Pudros reikia pilti tiek, kad gautųsi masė tinkanti dekoravimui, pabaigoje įberti citrinos rūgšties pagal skonį.

   Atvėsusius meduolius papuošti paruoštu glajumi ir jei yra noras pabarstyti pabarstukais ar kokoso drožlėmis. Taip pat galima puošti dekaratyviniai perliukais ar kitais priedais.

   Na va, meduoliukai iškepti, papuošti, džiūsta...

    O čia - apsnigo eglutę :D, kokoso drožlėmis :)))

   P.S. Aš paskubėjau ir nelaukiau kol galutinai ištirps cukrus, ištirpinau medų su sviestu, o cukrus nespėjo ištirpti, ko pasėkoje meduolių tešla kočiojant buvo grūdėta, o ant iškeptų meduolių irgi matėsi cukaus grūdeliai.

   Beje, man tešla labai trupėjo, bet labai gausiai barsčiau stalą ir tešlos paviršių, kad neliptų prie kočėlo. Trupėjo gal dėl to, kad neištirpinau gerai cukraus, sviesto, medaus masės… O gal dėl to, kad pakankamai neatvėsinau masės… Žodžiu, galiu tik spėlioti, bet labai nepergyvenau. Dar eilėje laukia pora receptų, tai tikiuosi, kad vistiek viskas bus suvalgyta :)

Šventiškai puošiame namučius :)

   Dar gera savaitė iki Kalėdų, bet reikia kuo greičiau pasipuošt šventiškai namučius, nes paskui bus maisto ruošimas, dovanų pakavimas ir t.t. Šiandien su vaikais pasipuošėm koridorių. Paprastai, be jokių fintų, bet širdžiai mielai :)

   Prikarpėm daug angeliukų ir pakabinom :)  Labai faina, kai jie sukasi - tada atrodo taip gyvai... :)

...O skrituliukais papuošėm duris. Tiek spintos, tiek laukujas :) Peliukų dureles irgi pabaltinom :D

   
   Taip pasipuošėm virtuvę... Dėkingas tas dujotiekio vamzdukas pas mus, nors iš pradžių... tai man jis visai nepatiko :D

   Taip Naujųjų metų sulaukė namų langai. Tiesa, pirščiukai smalsučiai savo darbą irgi atliko :D

Dėžutė iš laikraščių

   Dar gal prieš metus per kažkurią televiziją mačiau, kaip jauna moteriškė rodė, kaip galima pasidaryti gražiausią dėžutę iš paprasčiausių laikraščių. Gal po pusmečio prisiminus ėmiau nardyti interneto platybėse ir ieškoti kas kaip ir iš ko... Pradėjau kaupti visokias dėžutes ir laikraščius... Vietoj to, kad mano sekcijoje lentynose ramiai stovėtų indai ir lauktų savo laiko, ten puikuojasi daug dėžučių ir laikraščių... Na, bet šią savaitę ėmiau ir prisiruošiau...

   O pasidaryti tai - labai paprasta. Ir galima sakyti - nekainuoja nieko :D

Tereikia:

kartoninės dėžutės

laikraščių

virtuvinio medinio iešmuko (bet aš sukau ant dantų krapštuko)

klijų (naudojau pieštukinius ir lipalą)

kartono

audinio

   Pirmiausia prisisukau taip vadinamų vytelių. Reikia laikraštį susikarpyti/susipjaustyti 7cm pločio juostelėmis. Tada ant dantų krapštuko sukti pradedant nuo kampo. Kai susukam vytelę (man gavosi maždaug 50cm ilgio), galiuką suklijuojam, kad vytelė neišsivyniotų. Tam panaudojau pieštukinius klijus. Krapštuką ištraukiam.

   Kai prisidarom vytelių, jas suklijuojam ant dėžutės dugno kas 3cm. Tada prie dugno priklijuojam dugno dydžio kartoną. Jau čia naudoju lipalą. Ir paliekam kad išdžiūtų.

   Kai dugnas gatavas, imamės sienų. Pirmą eilę priklijuojam nepindami. Vėl paliekam išdžiūti. Kai išdžiūna, tada piname gyvatėle. Kai apipiname visą dėžutę, tada vyteles, kurios "stovėjo" nukerpame palikdami 3-5cm ilgio galus. Juos užlenkiame į dėžutės vidinę pusę ir priklijuojam. Vidų išklijuojam laikraščiu. Aš naudoju panaudotą A4 formato popierių, nes pagalvojau, kad man audinį išteps... :D 

   O tada imamės dažymo. Radau akrilinių dažų. Tai jais ir nudažiau. Kadangi man jų neužteko :D, tai dėžutė gavosi dviejų spalvų. Kai dažai išdžiuvo, ant viršaus užtepiau sluoksnį akrilinio lako (tai vis dar mano atsargos nuo dekupažo laikų :D). Ir palikau džiūti. Kol džiuvo, pasiėmiau audinio gabalą, jį išsikirpau, susiuvau, atsiuvau ir apnėriau. Ryte, kai jau dėžutė buvo tikrai išdžiuvus, įdėjau tą audinio siuvinį ir štai rezultatas :)

...Čia viena pusė...

   O čia - kita pusė :)

   O štai čia - kitas kampas, kur matosi abi pusės :D

   ...aišku, pirmas darbas visada būna kaip ir pirmas blynas. Bet - tobulinimui ribų nėra :D

Užtepėlė su lašiša

   Man pusryčiai, visada galvosūkis. Košių pas mus niekas nevalgo. Na, kartais vakarienei manų kruopų košę išverdu. Bet tuo viskas ir baigiasi... Tai kas belieka? Sumuštiniai ir sausi pusryčiai... Su dukra viskas aišku. Jau kelinti metai. Pusryčių meniu nesikeičia: kukurūziukai su pienu. Mažylis iš jos irgi ta madą baigia perimti... Ir staiga atsiminiau, kad seniau darydavau užtepėlę. Patikdavo ir man, ir vyrui. Aišku, ji tinka ne tik pusryčiams. Bet mums - kaip tik prie rytinės kavos/arbatos :)

Reikia:

šalto rūkymo lašišos 170g

fermentinio sūrio 170g

majonezo "Remoulade" (būtent šis skaniausiai tinka)

česnako skiltelių (aš naudoju 4-5, bet čia pagal skonį)

   Susipjaustome lašišą kaip įmanoma smulkiau. Sutarkuojame fermentinį sūrį. Tada išspaudžiame česnako skilteles ir viską išmaišome su majonezu. Gerai būtų palaikyti šaldytuve per naktį. Tada viskas susigeria/įsigeria.

   Juos galima pateikti ir ant paskrudintos duonelės, ir ant pomidoro riekelės... Fantazijai ribų - nėra. Galima ant viršaus uždėti pomidoro riekutę, bet mums va taip - skaniausia :)

Minkštas obuolių keksas su riešutų chalva...

...ir vis tik šiandien nuėjau ir nusipirkau keksinę skardą. Nu negaliu aš kitaip... :D Buvau nusižiūrėjus vieną tokį keksą... Tai ta proga - ir išbandžiau naują pirkinį :D

Reikia:

2 - 3 obuolių (geriau greit nesukrentančių, saldžiarūgščių, pvz., "Antaninių")
pusės citrinos sulčių
175 g miltų
140 g rudojo cukraus
115 g kambario temperatūros sviesto
2 kiaušinių
šaukštelio vanilės ekstrakto arba cukraus su vanile
šaukštelio kepimo miltelių
100 ml tiršto natūralaus jogurto (arba tirštesnio kefyro ar rūgpienio)
100 g žemės riešutų chalvos
cukraus pudros apibarstymui

Obuolius nulupame, išpjauname sėklalizdžius, supjaustome skiltelėmis ir apšlakstome citrinos sultimis, kad neruduotų.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Supilame jogurtą.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Maišydami po truputį supilame į sviesto - cukraus masę.

Pusę tešlos sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą stačiakampę kekso formą (manoji 30cm). Išdėliojame obuolių skilteles, ant jų užberiame susmulkintą chalvą, o ant viršaus likusią tešlą.

Kepame 180'C kaitros orkaitėje apie 45 - 50 min. Iškepusį atvėsiname ir pabarstome miltiniu cukrumi.

Dar šiltas labai gardus su ledais...

   Tai pats skaniausias pyragas, kokį kada nors esu kepusi. O gal net ir valgiusi. Jei jau dukra sušveitė du gabalus... Tai reiškia - 10 balų :D

Ačiū, http://ausrra.blogspot.com, už receptą :)

Dovanų įpakavimas

   Darželyje greit bus šventinis vaikų pasirodymas. Tėvelių sutarta, kad dovanos gali būti kokios tik širdis pageidauja, bet ne didesnes nei A4 formato. Na, kadangi darželis, šiaip ar taip - ugdymo įstaiga, tai jau antri metai perku kažką tokio, kas su tuo būtų nors šiek tiek susiję. Taigi šiemet nupirkau užduotėlių knygelę. Kai jau norėjau supakuoti, prireikus raudono flomasterio, neradau. Juk namie du vaikai. Mažasis lygiai taip pat jau bando piešti ir visi flomasteriai jau ne tik kad išpiešti, bet ir išragauti... Tai šiandien greit greit nubėgom su mažiuku į parduotuvę, nupirkom flomasterių. Flomasterius perku jau penki metai tuos pačius. Jie man patinka tuo, kad nusiplauna be vargo, netgi be muilo ir tinka vaikams nuo metukų. O tas yra labai gerai, nes pas mus jau prasidėjo tapyba ant grindų, sofos, lovų... Gerai, kad dar iki sienų nepriėjom. Bet manau, tai jau netolimoj ateity... O gal ir ne, nes vyresnelė piešė visur, tik ne ant sienų. Ačiū jai už tai :) Na, tai apie tuos pirkinius toliau... Bet aš nebūčiau aš, jei tik jais apsistočiau... Na, tokia jau esu. Tada dar nupirkau spalvotų pieštukų, spalvotų šratinukų ir klijų (jie stebuklingai kažkaip tai pas mus pasibaigia :D). Grįžau namo ir puoliau toliau pakuot :D Nieko ten sudėtingo :D Tiesiog, reikia viską sudėti ir užklijuoti :)

   Idėja kilo bestovint pašto skyriuj ir belaukiant kol supakuos siuntinuką mamai :)

   Šiąnakt, kai visi vaikai miegojo, supakavau kalėdines dovanas. Dabar ramu. Liko para iki Kalėdų. Telieka pabaigti padaryti suplanuotus darbelius ir viskas.

 :)

O taip šios dovanos vaikų lauks, kol grįšim iš senelių :)

   O taip buvo truputį paįvairintas lauktuvių turinys :)

Gražių švenčių ir Jums, ir mums :)

Laiškas Kalėdų Seneliui

   Kaip ir dauguma vaikų, šiemet mano dukrytė pati rašė Kalėdų Seneliui laišką. Tiesą sakant, dar net napažiūrėjau kas ten viduj... :) Bet esmė tame, kad viską nuo iki ji darė pati :) Sakė, kad reikia priklijuoti ant lango stiklo, kad naktį Kalėdų Senelis galėtų paimti.

   O čia kita pusė :)

   Svarbiausia, reikia nepamiršti, tą laiškutį tėveliams laiku nuimti :)   

   Labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ji vis dar tiki Kalėdų Seneliu :) Juk taip greit išaugama iš tos nuostabios vaikystės, kai tikima tuo, kuo jau suaugusieji - nebetiki... :)

Širdžiai miela :)

   Kas gali būt mieliau už tai, ką dovanoja tavo vaikas??? Nieko.... Ir po šiai dienai kas nors kieno nors specialiai sukurtas/padarytas asmeniškai man/mums - man daug mieliau, nors ir niekutis, negu pirktas... Gal aš iš kito medžio išdrėbta :D. Bet, kai dar buvau jauna ir netekėjus, turėjau tokią viršininkę Aušrą... Ji kažkaip visada pabrėždavo rankų darbą... Ir tikrai, viskas, kas daryta su meile ir specialiai man, man daug brangiau, nei šiaip, kažkas rasto parduotuvėj... Nors! Kartais tai, kas pirkta parduotuvėj, kvepia panašiai, nes buvo specialiai galvota , ieškota ir rasta :)

   ...čia dovana nuo dukrytės :) Pas mus yra siena tokių dalykų :). Galbūt kada nors ir iki jos mano rankos prieis :)

 

   Puošmena mano virtuvei :)

Sviestiniai sausainiai su kondensuotu pienu

  Išaušo diena, kada namuose dukrytei - šventė :D. Pietums buvo iškepta pica ir dabar kepam sausainius :) Juk vaikams atrakcija pats sausainių darymas :). Ne tešla, ne laukimas kol iškeps, o pats formelių spaudymas ir į skardelę dėjimas. Deja, mama - neukliūžas daiktas, kerėpla kitaip sakant :D, pirmą skardą su visais sausainėliais nudrėbė žemėn... Gaila... Na, bet džiaugsmui pabaigos vistiek nebuvo :)

   Trapūs sviestiniai sausainiai, pasaldinti kondensuotu pienu vietoj cukraus, kuris suteikia skoniui "karameliškumo" :)

Reikia:

250 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio cukraus su vanile
150 g šalto sviesto
175 g saldaus kondensuoto pieno (apie puse skardinės)

    Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir vaniliniu cukrumi.

    Į miltų mišinį gabalėliais įpjaustome sviestą ir kapojame ar triname, kol gausis šlapi trupiniai (tai galima daryti ir virtuviniu kombainu).

    Įmaišome kondensuotą pieną ir gerai išminkome. Tešla turi gautis minkšta ir elastinga (jei atrodo šiek teik per šlapia, įberkite žiupsnį miltų, tik nepadarykite per kietos).
    Suformuojame rutulį, apvyniojamte plėvele ir valandai patalpiname į šaldytuvą.

    Pailsėjusią tešlą iškočiojame (maždaug 3 - 4 mm storio sluoksniu) ir išspaudžiame norimos formos sausainius, kuriuos atsargiai (tešla minkšta, lengviau pakeliama nuo darbastalio peiliu) sudedame ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos. Viršų galima patepti kiaušinio plakiniu.

    Kepame 200'C kaitros orkaitėje, kol šiek tiek parus. Storesni keps apie 10 - 12 min., ploniau kočiotiems pakaks apie 7 - 10 min. Per plonai iškočioti greit svyla.

   ...dabar suprantu pasakymą, kodėl 2 šeimininkės virtuvėje tolygu katastrofai... :D Sausainių darymas dviese - visai smagu. Bet kai 2 šeimininkės ir orkaitės karštumą nustato, tai jau ne kas... Taip mūsų kiškučiai soliariume ir nuskrudo... :D

Ačiū, http://ausrra.blogspot.com :)

   Šitie sausainiukai - mano patys mylimiausi :) Na, bent jau kol kas, kol neradau skanesnių :D Velykoms išsikepiau. Tik truputį patobulinau išvaizdą. Sumąsčiau, kad reikia juos padaryti ant pagaliukų. Tam panaudojau medinius iešmelius. Atsargiai į suformuotus sausainiukus įbedžiau pagaliuką (prieš tai juos įdėjau į bliūdą su vandeniu, kad pabrinktų). Pašauname į orkaitę. Kai iškepė ir ataušo, kaip didžiausios dailininkės su teptukais nudažėme vandens vonelėje išlydytu juodu šokoladu ir apibarstėme pabarstukais ir perliniu cukrumi :)

Vištų sparneliai baltame padaže

   ...Šitaip vištienos blauzdeles ar sparnelius mes dažnai gaminame. Tiksliau, ne visai šitaip :D. Pagrinde būna vištiena ir tik svogūnai apkepti ir paskui užpilti grietine...

Reikia:

Vištienos sparnelių (blauzdelių)
svogūnų
grietinės
druskos, pipirų, prieskonių
aliejaus

   Aš nemarinuoju vištienos taip darydama. Tiesiog nuplaunu vištieną, nusausinu ir sudedu į įkaitusią keptuvę. Tada pabarstau druska, pipirais, prieskoniais. Kol kepa, nusilupu svogūnus. Kokias 4-5 vidutinio didumo galvas. Juos supjaustau riekutėmis. Kai vištieną apverčiu, tada ant viršaus suberiu supjaustytą svogūną, uždengiu dangtį ir palieku kepti. Kepu tol, kol svogūnas gerai iškepa. Tada įdedu porą šaukštų grietinės (čia - skonio reikalas. Galima ir daugiau arba išvis nedėti, bet tada nesigaus baltas padažas :)). Uždengiu dangtį ir dar patroškinu kokias 10min. Šį kartą su svogūnais kartu dėjau dar supjaustytą gabaliukais papriką ir gerą šaukštą konservuotų kukurūzų (jų tiesiog buvo šaldytuve).

 

   Be grietinės.

   O čia - jau įdėjus grietinės.

Skanaus!

Varškės keksiukai...

   ...Su "Karvutėmis".
  
   Labai skanūs keksiukai, kurie tirpte sutirpo. Receptėlį pasiskolinau iš http://ausrra.blogspot.com ir esu jai už tai labai dėkinga. Tikrai kepinėliai puikūs. Keksiukai gavosi puručiai, su protarpiais ištryškusia karamele ir tikrai patys pačiausi...

 Reikia:

150 g minkšto sviesto

150 g cukraus

3 kiaušinių

200 g miltų

200 g varškės

šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelio vanilinio cukraus

10 saldainių "Karvutė" (bet kokių, su riešutais ar be)

    Minkštą sviestą ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Įmaišome varškę.

    Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir švelniai įmaišome į tešlą. 

    Išvyniotas "Karvutes" pasmulkiname peiliu ir taip pat įmaišome į tešlą.

    Keksiukų formą išklojame popierinėmis formelėmis ir sukrečiame tešlą (2/3 keksiukų formelės tūrio).

    Kepame 180'C kaitros orkaitėje apie pusvalandį, kol dailiai pakyla ir rudai pageltonuoja...

    P.s. Vietoj karvučių įsigudrinau dėti juodą šokoladą... 
 

Piktosios burtininkės apsiaustas su skrybėlyte

   Žingsnis po žingsnio artėja šventės.  O darželiuose jos bus dar greičiau nei namuose :) Mano vyresnėlė šiemet bus piktoji burtininkė... :D Nu ji ne tokia jau ragana kaip aš, bet ... :D Kadangi vaidmenimis pasiskirstė dar lapkričio pradžioje, turėjau laiko ir pagalvoti, ir nusipirkti audinio, ir pasiūti. Nesu siūvėja. Faktas. Bet kažką kiekviena gali padaryt, jei noras yra. :)

   Pirmiausia kai sugalvojau, pasibraižiau ant popieriaus, kad minčiai nuplaukus nepamirsčiau :D

   Siūnant patį apsiaustą į pagalbą pasitelkiau dukters chalatą - paprasčiau buvo susimodeliuot ir išsikirpt.

   O siūnant skrybėlaitę - nykštuko kepurėlę, kurių pilnos parduotuvės, tam, kad brėžinys smegeninėj aiškesnis pasidarytų :D. O kad skrybėlytė nebūtų tiesiog skuduro gabalas ir turėtų formą, panaudojau, net nežinau kaip pavadint... Ten buvo toks storesnis maišelis, kuriame buvo įpakuota kažkokia kompiuterio dalis. Na jis toks ne burbulinis, bet ir ne paprastas maišelis... Kartais batai į jį dar būna suvynioti :D.  Tai nusibraižiau ir išsikirpau du audinio brylius ir viena to pakietinimo, taip sakykim. Į skrybėlės smaigalį taip pat panaudojau tą patį pakietinimą, tik audinio 1 sluoksnį viršutinei daliai. Na ir viską susiūvau, išploviau ir išlyginau. Dabar lauksim šventės :)

    Va taip atrodo iš prieko.

   Va taip atrodo iš nugaros.

   Štai ir skrybėlytė.

    O čia mano modeliukas :)

    Basakojė burtininkė :D

   Truputį patobulinau... Ale vistiek gavosi basakojė :D

Na štai... Šventė jau praėjo :)....

 

   Pati gražiausia raganaitė visam pasauly.... :)

   Oi kaip greit bėga metai... O Kalėdos, rodos, dar greičiau :D O geriausia tai, kad praėjus 3 metams burtininkas pas mus vėl atsirado :D Tik su patobulinimu - burtų lazdele (kinietiškas pagaliukas nupurkštas auksiniais dažais :D)

          ...ir vis tik neapsakomas jausmas, kai patirtis siejasi su dabartimi... vienas kostiumas visiems trims vaikams :) Fantastika... :)