Žagarėliai arba Ausytės

   ...gal vis tik tas karantinas ir nėra blogai. Kadangi antras mėnuo sėdžiu namie, nes prieš karantiną dar ir sirgom, tai jau žiūriu, kad nuo praeitos savaitės vėl kažką gaminu :D Tai reiškias, kad reabilitacija po mokslų - sėkminga :D Taigi... žagarėliai. Tiesą sakant, norėjau iškept/išvirt rakapisutes, bet atsidarius spintą, pasižiūrėjau į pačioj aukščiausioj ir tolimiausioj vietoj tūnančią dėžę, kurioje prieš porą savaičių atradau savo seną receptinę ir... nusprendžiau, kad lengviau bus pasiieškoti internete. Nu va. Ir susiradau. Ne rakapisutės, bet - daaauuuug geriau :) Taigi, receptas iš čia . Nekeičiau nei vieno žodžio, nebent truputį prirašiau ;)

Reikės:

3 kiaušiniai
1,5 st. grietinės
1 st. kefyro
1 a.š. su kaupu sodos
1 pakelis vanilinio cukraus (4a.š. su kaupu)
žiupsnelis druskos
miltų tiek, kad būtų minkoma, minkšta kočiojama tešla, bet ne kieta (1 kg )
aliejaus virimui
cukraus pudros pabarstymui

Kiaušinius ištriname su cukrumi iki purios masės, supilame grietinę, tada - kefyrą išplaktą su soda, suberiame vanilinį cukrų, žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišome. Beriame išsijotus miltus ir minkome tešlą. Tešla turi būti kočiojama, bet reikia stengtis miltų nepadauginti.

Suminkytą tešlą dalijame į kokias 3 dalis, 2 dalis suvyniojame į plėvelę ir padedame į šaldytuvą (nes mūsų šeimai visas kiekis - tai trigubai daugiau nei reikia :D ).  Kepu tik iš 1 dalies, kai suvalgome, tada kepu kitą partiją sekančią ar dar kitą dieną. Tešla, pastovėjusi šaldytuve 2-3 paras būna tikrai geresnė, iškepę "Auselės" tada būna korėtos, tuščiavidurės su traškesne plutele.

Kočioti labai patogu ant aliejuoto paviršiaus, tada nelimpa prie rankų, ir verdant aliejuje nė kiek neputoja ir nedega (truputį putojo).

Iškočiojame lakštą maždaug 0,5 cm storio, supjaustome juostelėmis, jų viduryje padarome pjūviuką ir "Auselę" perneriame per įpjovą. Arba formuojame pagal savo fantaziją.

P.s. 16 v.š. cukraus (galima mažiau, pagal skonį, bet mums tinka).

Skanaus :)

P.s. Po dviejų dienų - tikrai skanesni :)