''Laikrodukas'' - kalėdinis kostiumas

   Kaip gerai, vis tik, kad galiu būti namie. Ir augint vaikus :D Vidurinėlis šiemet bus visur skubantis laikrodukas. Kaip puošiu - maždaug viziją iškart susidariau... Beliko tik išsiaiškint, kokios spalvos laikroduku nori būt. Sakė, kad raudonas.... Sakau - nuo nykštukų nesiskirsi. Ir dar priduriu - o gal nori būt auksinis laikrodukas? Sako: -JOOO!!!

   Tai štai tas mano auksinis, visur skubantis laikrodukas :D

   Reikia:
audinio (radau kaldros užvalkalą humanoj už 1eurą)
audinio gabalėlio laikroduko pagrindui (radau dėžėj likutį nuo Šalnos skraistės)
audinio skiautės skaičiukams ir rodyklėms (panaudojau dukters flicą ir prisiuvau dygsniukais)
siūlų ir blizgučių.

   Išsimatavau špoko rankyčių ilgį (nuo alkūnės iki alkūnės (55cm) ir ilgį žemyn (65cm). Nusibraižiau lekaliuką, pernešiau ant audinio, apsibrėžiau ir iškirpau. Nugarinėj daly dariau susegimą, nes nenorėjau, kad būtų labai didelė kaklo iškirptė ir dar kažkaip susišvietė, kad ta skraistelė gali slyst ar suktis aplink tą mano vaiką. Tai nugarinę dalį (lekaliuko) perkirpau, susibraižiau, iškirpau (prieš tai dar palikau po maždaug 1,5cm atsiuvimui) ir susiuvau. O kad visas neplevėsuotų, tai šonus, nuo apačios iki maždaug pažastų, įsiuvau. 

   Kelnes siuvau paprastai :D, kaip visada - apsibrėžiau jo nešiojamus treningus, išsikirpau ir susiuvau. Į juosmeniuką įvėriau gumą.

   Patį laikroduką - irgi paprastai. Apsibrėžiau lėkštę ant audinio ir iškirpau. Neatsiuvinėjau, nes medžiaga neirstanti. Tada iš flico išsikirpau skaičiukus su rodyklėm ir pridaigsčiau auksiniu siūlu (likusiu nuo neatmenamų laikų). Kai jau siuvinys buvo išskalbtas ir išlygintas - prisiuvau laikrodį prie pilvo (pridaigsčiau) ir (pasiknisus tarp kalėdinių girliandų savo begaliniam džiaugsmui radau girliandą aukso ir sidabro spalvos) prisiuvau blizgučius.

   Viskas. Aleliuja :D

    Dabar laukiam pačios šventės, kad parodyt padorų vaizdą, nes pozuot jis visai nelinkęs :D 

Pomidorai su želatinu

   Šiemet kaip niekad pas anytą priaugo pomidorų... Dėžėm vežėmės :D Realiai tiek suvalgyt - neįmanoma buvo. O prisimarinavus jau buvau užtektinai. Va tada ir prisiminiau, kad turiu ką dar pasidaryti :D Visi mėgstam :D Tik kol jie dar buvo supilti į stiklainiukus ir dar nesustingę, tai nesinorėjo fotkint. O paskui priversti buvom iškraustyt visą rusį, tai visko po truputį parsinešiau į šaldytuvą. Tai ir atsiminiau, kad čia dar šito recepto nesu įsidėjus. :) Ir dar, kuo labai džiaugiaus, kad turim kombainą, kurio dėka svogūniukai supjaustyti labai gražiai plonai :D

   Receptas iš brolienės receptų klodų. Skanu :)

   Prinokusius pomidorus supjaustom nestorom riekelėm. Sudedam į stiklainiukus sluoksniais su žiedeliais pjaustytais svogūnais ir užpilam marinatu.

Marinatas:
3v.š. želatino (galima 4) 40min. brinkinti užpilus šalto vandens.

1l marinato:
1v.š. druskos
3v.š. cukraus
9 lauro lapų
0,5a.š. cinamono,
6 pipirų
6 gvazdikėlių

   Sudedam viską į litrą verdančio vandens, paverdam 5 min., nukošiam. Į karštą skystį supilam išbrinkintą želatiną. Šiek tiek ataušus supilam 0,5 st. acto ar a.š. citrinų rūgšties. 

   Daržoves užpilam marinatu ir pakaitinam 10min. nuo virimo.

   1l marinato užtenka 3,5l paruoštas daržoves užpilti (5x0,7l)

P.s. Kai dar buvau jauna ir netekėjus, viena pažįstama prieš darant tokius ar panašius pomidorus, kalvarų turguj ieškojo rusiškos želatinos. Šviežios. Pamaniau: koks skirtumas? Dabar žinau :D Mano buvo senoka. Šįkart... Rezultatas? Ačiū Dievui, dabar bent jau sustingo :D O jau buvau tam praradus viltį :D Nestingsta ta želatina nors tu ką :D Taigi, darant tokius pomidoriukus - būtina nauja želatina :D

  

Džinsinis dovanos įpokavimas

   Užmatytas, patobulintas, padarytas :D Pasitaikė proga - ir užteko laiko :) Ėjom į gimtadienį ir tiesiog reikėjo įpokuoti dovaną. Mąsčiau, kad numegsiu eilinę kojinytę, kažkodėl būtent geltonų siūlų... Bet tą kojinytę tiesiog paduot - beryšio kažkaip... Nuėjom pasivaikštant i kancialerinę, nusipirkau spalvoto kartono ir galvojau sukurpti dėžutę. Bet kai parėjau namo, nusitvėriau MĖGSTAMIAUSIUS dukros džinsus ir.... Štai rezultatas :D 

   Reikia:

senų džinsų, 

sliūlo su adata,

karštų klijų,

fantazijos ;)

   Pasimatuojam ant senų nebereikalingų džinsų klešnės butelio dydį. Nukerpam. Vieną galą užsiūnam, kad butelis nepabėgtų :D. O paskui jau leidžiam fantazijai lietis per kraštus. Šįkart karštais klijais priklijavau iškirptą kišenę (į kurią įdėjom pinigėlį), ją apklijavau iš to pačio džinso padarytomis gėlytėmis, dar likusiais pompončikais paįvairinimui. Viskas :D Čiupom vaikus, kvietkus ir - į šventę :D

Kepta antis

   Skani antis. Antrąkart kepėm. Kodėl antis? Kažkaip vištos nusibodo... :D Ir čia kažkada vyras sako: o davai, išsikepam antį? Nu ir išsikepėm. Skanu buvo.... Po kiek laiko vėl noras antytei užėjo - bet kažkodėl nusprendėm išbandyt kitą receptą. Išbandėm. Šitas - skaniau! Tai jau, manau, ir nebeeksperimentuosim :D Antytė - afigiena :P

   Vaizdo kokybe prašom nesistebėt, nes kas turi mažus vaikus - tas ir taip supranta viską :D

Reikės:

1 anties;

1,5 valgomojo šaukšto jūros druskos (paprasta akmens druska irgi tinka - išbandėm)

2 šaukštelių šviežiai maltų juodųjų pipirų

Žiūpsnelio maltų kmynų

3 česnako skiltelių

1,5 cm imbiero šaknies

Tarkuotų apelsino žievelių (2 apelsinų)

4 v.š. medaus

4 v.š. sojos padažo

1 v.š. acto

   Antį nuplauname, gerai nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Maltus kmynus, druską ir pipirus pakepiname sausoje keptuvėje, sutriname. Antį įtriname druskos, pipirų ir kmynų mišiniu, apvyniojame folija ir paliekame šaltoje vietoje per naktį.

   Prieš kepant antį smulkiname česnakus, imbierus, maišome juos su tarkuotomis apelsinų žievelėmis, 2 šaukštais medaus, 2 šaukštais sojų padažo. Ingredientus dedame į puodą, užpilame puse stiklinės vandens ir užviriname.
   Užsiuvame anties kaklą, supilame karštą marinatą ir užsiuvame pilvą.

   Antį dedame į kepimo maišą/rankovę ir kepame ~ 1,5 – 2 valandas, priklausomai nuo anties dydžio.

  Likus 10-15 min. iki kepimo pabaigos sumaišome likusį sojos padažą, medų, pilame šaukštą acto, pagardiname druska, pipirais. Gautu mišiniu aptepame iš kepimo maišo/rankovės išimtą antį ir šauname į orkaitę dar 10-15 min., kol gražiai apskrus.

   Recepte buvo rašyta, kad kepta antis labai skani patiekta su bruknių uogiene ir raudonu sausu vynu. O mes valgėme taip. 

   Dėl šaltinio, iš kurio nusižiūrėjom receptuką... Apgailestauju, bet vyras jo - nenukopino... :( negaliu pasakyt iš kur... soriuks :)

Obuolių pyragas - paprastas, kaip 2 kapeikos

    Prieš savaitę, ar dvi - negaliu tiksliai pasakyt, nes laikas mano gyvenime dingsta greičiau, negu aš to norėčiau, kepiau obuolių pyragą. Obuolių, nes gaila, kai jie maiše pūna, o geri, iš kaimo... Taigi... Kadangi man jau Karolio obuolių pyragas su įvairiom variacijom kaip ir pabodo, prisiminiau, kad kol dar gyvenom barake, kepdavau būtent šį pyragą... Visai buvau jį pamiršus... Priminė e.laikraštyje skelbiama pyrago antraštė... Atsikapsčiau tą pyragą savo užrašuose ir išsikepiau... Apskrudo.... O jau kvepia... Pjaunu - NEIŠKEPĘS!!!!!!!! Va tada ir prisiminiau, kodėl aš jo daugiau nebekepiau, o ieškojau naujų receptų... Per daug obuolių! Jie tokie sultingi, kad iš jų išbėga per daug sulčių, ir pyragas lieka "žalias" nu ar kaip čia kitaip įvardint...

    Vakar kepiau vėl. nes laukiau svečiuosna savo "vyr. vaiko" :D Ir vietoj - 8-10 obuolių dėjau tik gerus kaimiškus 6,5 obuolio. Rezultatas - jau nebėr... :D

   Taigi, rodau...

   Reikės:

1st. miltų

1st.cukraus

4-5 kiaušiniai

8-10 obuolių (man užtenka 6,5 kaimiškų)

   Iš šių produktų maišome tešlą. Ji turi būti skysta. Ir jokių kepimo miltelių! Skardą patepame sviestu ir pabarstome miltais arba džiūvėsėliais. Sukrauname pjaustytus obuolius, pabarstome cinamonu, ir, jei reikia, cukriuku, užpilame tešla ir kepame 30-40min. 200'C karštumo orkaitėje.

   Paįvairinimui į tešlą galima įmaišyti saldžios kakavos miltelių. Tada pyragas būna šokoladinis :) - vaikai tokį labiau mėgsta :) bet man ir be kakavos laaabai skanus :)

Minkštutis varškės apkepas

   Eilinį kartą vaikų klausiau ką padaryt vakarienei. Dažniausiai visi trys :D pasiginčyja ir priima vieną sprendimą. Mažasai irgi dalyvauja diskusijoje ir lygiai su abiem vyresniaisiais reiškia savo nuomonę... Tik deja, kol kas tiksliai neįmanoma pasakyt, ką jis sako :D Bet tai - esmės nekeičia :)

Ale kažkaip pati paklausiau, ar nori apkepo, o ne virtų ar keptų varškėtukų. Nu ir kū... Paieškojau recepto, pagal kurį kažkada kepdavau, o paskui šovė mintis, kad gal kū naujo rasiu. Ir radau!

Reikia:

400g varškės

150g cukraus

50g vanilinio cukraus

2 didelių arba 3mažų kiaušinių

100g sviesto

1,5st pieno

1st manų kruopų

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. aliejaus skardai patepti

   Varškę sutriname kartu su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir kiaušiniais iki vientisos masės. Atskirame puode pašildome pieną su sviestu. Kai sviestas ištirpsta, tik tada supilame stiklinę manų kruopų ir paliekame kokioms 5min., kad pabrinktų. Masę su manų kruopomis supilame į varškės masę ir gerai pertriname. Tada įberiame kepimo miltelius, gerai išmaišome ir supilame į aliejumi pateptą kepimo indą.  

   Kepame 180'C karštumo orkaitėje apie 45min., kol viršus gražiai parunda.

   Recepte buvo minėta, kad kai iškepa, iškart neištraukti, kad nesubliukštų. Tai taip ir padariau. Kai iškepė, išjungiau orkaitę ir pravėrus palikau kokioms 5-10min. 

O štai ir rezultatas :D

   Nieko nelaukus čiupau lėkstes ir peilį... Velnias, galvoju, nesipjauna... O dar išimt gerai būtų! :D Bet trečią porciją pjaunant jau galima buvo nuspėt, kad su kiekvienu gabalu pjovimas tobulės :)

    Čia taip atrodo vidus, išėmus keletą porcijų... Nesuzmekęs visiškai :)

   Dar recepte paskaičiau, kad galima patiekti su jogurtu, grietine ar uogiene... Išbandėm su jogurtu. Nu nerealiai!

 

Krikštynos

   Šitų krikštynų, tiesą sakant, nesitikėjau :D Po viduriniojo sūnaus, nemaniau, kad turėsim dar vieną leliuką :D Galbūt, kažkur tyliai tyliai, buvo svajonė turėti tris vaikus, bet realiai apie tai nemąstėm. Tačiau, esu gyvenimui dėkinga, kad turim pagranduką. Staigiai suplanuotą ir be galo lauktą trečią stebuklą mūsų šeimoje :)

   Dar belaukiant stebuklėlio žinojau, kad būsime krikšto tėvais brolio pagranduko, kurio, jei neklystu, taip pat dar tik laukėme. O jau atslūgus vaikų gimimo džiaugsmui, su broliene sumąstėm, kad vaikus krikštysim taip pat kartu. Be to, jie šiaip ar taip, taip pat mūsų krikštatėviais patapo :) Antrąkart. :D

   Krikštynom nieko per daug kažko ypatingo nemąstėm. Turėjom 4m. senumo scenarijų, kuris mums visiems labai tiko :) Skyrėsi tik detalės :)

   Užsakėm bažnyčią, tradiciškai tą pačią - Kavarsko. Tik kunigas buvo kitas. Na, bet nieko nepadarysi, nes juos skirsto po parapijas ne pagal mūsų norus. Bet likom sužavėti kaip ir pirmtaku. Toliau sekė pietūs. Pasirinkom kavinę, nes tiek aš, tiek brolienė virtuve jau pasisotinusios buvom ir norėjom pačios sau šventės :) Tik tortą kepiau pati. Netgi du. Ir dar vienas buvo brolienės darytas, kurio nespėjau net paragaut :D O kept pačios nusprendėm todėl, kad pernai, eidama pati į puskės sūnaus krikštamotes, tortą užsakinėjau. Taip, jis buvo labai gražus. Ir skanus. Tačiau kaina... Už tokią kainą mums gavosi trys skirtingi tortai :D Naminiai :D Ir su daug meilės :D Galbūt todėl kitą rytą jų jau nebuvo likę nei gabalėlio :D

   Kepiau Snikersą. Kol kas vaikų tortų sąraše - jis pats populiariausias :D Gavosi - idealus. Neturėjau jokių priekaištų. Jokių. O sau aš esu labai priekabi.

   Kitas tortas buvo Napoleonas.

   Kaip sakiau, brolienės plikytų sausainiukų torto nespėjau nei paragaut, nei pamatyt :D

   Krikšto drabužėliai... Manasis pagrandukas tilpo į brolio krikšto drabužiukus. Skraistė taip pat tiko. Brolienei siūliau nunert tokius pačius, bet ji pasakė, kad nebūtina vaikų juk vienodai rengti. Ir ji teisi. Tai aš savo krikštasūniui tik skraistę nunėriau ir žvakei apdarėlį.

   Darėm krikšto kraitelį - tokį patį, nieko naujo negalvojom :) Nors, buvo jame papildymas :D Įdėjom po šermukšnio šakelę, kad nuo blogų dvasių saugotų ir česnako skiltelę - sveikatai :) Beje, duona taip pat buvo neeilinė. Ją brolienė savom rankom užminkė ir iškepė. Abu vaikai po savo kepaliuką suvalgė ir atminčiai - tikrai nepaliko :) Ir dar padariau Krikštuko žurnaliuką. Neapsiėjom ir be sidabrinių šaukštelių - tradiciškai :) Prieš bažnyčią abi atsistojom su vaikiukais ant akmens, kad dori vyrai išaugtų. Ir važiavom tiesiausiu keliu - kad gyvenime klystkeliais nenueitų... :)

   Po bažnyčios nuvažiavom prie upės paleisti laivelius su linkėjimais. Ir visi sotūs ir laimingi grįžom pas brolį į namus švęsti toliau :)

    Žodžiu, apturėjom gražią šventę, kurią įamžino mūsų šeimos draugė fotografė Loreta Margelė https://www.facebook.com/LoretaMargeleFotografija/?hc_ref=SEARCH. 

   Ačiū Tau, Loretuk :* 

Kibinai

   Skanūs. Naminiai. Gaminti su meile ir visų penkių :D Na, užsimaniau praeitą savaitę... Pasakiau garsiai. Vyras užsiminė, kad jis tai čeburėkų norėtų... Na, koks skirtumas. Čeburėkai - tai čeburėkai... :) Bet, vis dėl to buvo - kibinai :D Radau receptukų krūvą... Bet pasinaudojome, nes dariau ne viena ;), pačiu pirmuoju.

Reikia:

Tešlai:

2 kiaušinių

150 g sviesto arba margarino

120 g grietinės

350 – 400 g miltų

1 a.š. cukraus

druskos

Įdarui:

400 g smulkiai supjaustytos mėsos arba kiaulienos faršo. Originalus kibinų variantas: jautiena + ėriena (naudojom jautieną)

2-3 česnako skiltelių

1 didelio svogūno

pipirų

druskos

   Ruošiame tešlą.

   Sviestą arba margariną sutarkuojame ir sumaišome su 350g miltų. Maišome tol, kol masė pasidaro biri.       

   Dubenyje suplakame kiaušinius su cukrumi ir druska ir pridedame grietinės. Gaunasi mišinys, kurį reikia išpilti į gautą birią masę. Vėliau minkome elastingą, minkštą tešlą. Jeigu reikia, pridedame dar miltų (50 g).

   Dedame tešlą į šaldytuvą 30 min.

   Paruošiame įdarą.

   Supjaustome svogūnus (kaip faršui) ir susmulkiname česnaką. Sumaišome mėsą (faršą) su svogūnais ir česnaku. Pridame druskos, pipirų.

   

   Sulipdome kibinus: atplėšiame tešlos gabalą ir suformuojame apskritimą (na, mes tiesiog iškočiojome tešla, prisidarėme apskritimų ir viskas). Įdedame įdarą, užlipdome kraštus, suformuojame kasą (kaip kad virtinukams).

   Aptepame kibinus kiaušiniu. Dedame į įkaitintą iki 200 °C orkaitę ir kepame 30-40 minučių kol gražiai paruduos.

Patarimas:

   Jei neturite ėrienos arba jautienos, tai nieko baisaus. Kibinus galima gaminti ir su kiauliena. Mėsą geriau sukapoti, taip gaunasi skaniau, bet galima gaminti ir su faršu, irgi gaunasi labai skanūs. Dar į įdarą galima pridėti 100 ml kefyro, taip bus sultingiau.

Klasikinis vengriškas guliašas

   Vasario 16. Šventė. Aišku, kad šventė, tik ji naminė ir namuose, nes ligos mūsų vis dar niekaip nenori palikt. Na, bet tai irgi ne bėda. Kai visi namie - tai irgi šventė. Mums :) Ryte susikėlę ir papusryčiavę prigulėme prie pagranduko... Vyrui sakau: ką šiandien valgysim? Klausimas kaip ir normalus, bet... O tai ką gi valgysim? Galų gale aš jam sakau: noriu ale guliašo su bulvių koše. O prieš akis kažkas panašaus ką brolienė skaniai padaro. Man taip neišeina. Tiesą sakant, niekad ir nebandžiau ir net neklausiau kaip :D Būna skanu ir tuo džiaugiuosi :) Na ir pasvarstymai apie dienos meniu :D - baigėsi. Gal po pusvalandžio ateina brangiausias ir sako: ir aš noriu guliašo. Viskas. Nuspręsta. Toliau aš nesikišau, tik nuorodą pirštu parodžiau googlo platybėse...

Reikės:

500 g jautienos
2 raudonos paprikos (nebūtinai raudonos)
2 dideli svogūnai
4 didesnės bulvės
1 didesnis čili pipiras
4 česnako skiltelės
4 dideli bryzeliukai lašinukų arba 80 g taukų (kitąkart sakėm pakepinsim ir išgriebsim mėsiukus, o
                                                                          paliksim tik ištirpusius taukus)
3 didesni pomidorai
1L jautienos sultinio (naminio arba kubeliais)
2 a.š. kmynų (nedėjom, nes kai kas jų nemėgsta :D )
lauro lapeliai, šv.grūsti pipirai ir druska

   ''Geriausias puodas guliašui yra špižinis arba ketaus, puodą reikia gerai įkaitinti ir sudėti lašinukus arba taukus, kad ištirptų, o tada sudėti griežinėliais pjaustytus svogūnus ir kokias 5 min. pakepinti, nustačius vidutinę ugnį. Kai svogūnai apkepė, tuomet reikia sudėti jautienos gabaliukus, supjaustytus 2cm*2 cm jautienos kubeliais.

   Po svogūnų iš karto eina paprikų ir jautienos eilė. Padidinti ugnį ir pakepinti dar 5 min. neuždengus puodo.

   Kai jau mėsa su paprikomis apkepė, metas sudėti susmulkintus česnaką, čili ir kmynus (nedėjom), viską patroškinti apie 5min.

   Ugnį reikia sumažinti ir įpilti vandens tiek, kad apsemtų, kaip kad nuotraukoje žemiau (nuotraukos neradom. Vyras įpylė puodelį. Paskui jį sėkmingai išsėmė. Nusprendėm, kad pilti vandens - neverta). Troškinti apie 15min. neuždengus puodo.

   O dabar sudėti kubeliais supjaustytus pomidorus ir bulves.  

   Šioje vietoje reikia sudėti šv. grūstus lauro lapelius ir pipirus,  druską. Viską atsargiai išmaišyti ir troškinti dar 15 min. 

   Na ir dabar laikas supilti jautienos sultinį. Aš panaudojau šaldytą jautienos sultinį ( labai patogu, prisiviri puodą stipraus sultinio ir susipilstęs į stiklainiukus užsišaldyti - labai praverčia!) arba galima panaudoti kitokį sultinį (ką mes ir padarėme). Troškinti apie 45 - 60 min. Svarbu, kad skystis tik apsemtų visus ingredientus, nors kita vertus, tai šiek tiek ir skonio reikalas.

   Kai jau viskas išsitroškino, supilstyti į lėkštes ir patiekti. Prie guliašo tinka duona, skrebutis ar kitoks užkandis iš tešlos. Bon appetit!

P.S.: dar galima pridėti pomidorų pastos porą šaukštų, jis suteiks šiokio tokio rūgštumo ir daugiau raudonumo  ;)"

    Viskas. 10 balų.

"Napoleonas"

   Turbūt jau tampa tradicija vyrui gimtadienio proga iškepti naują tortą :D Gerai pagalvojus, turbūt pats skaniausias tortas iš visų tortų. Na, bent jau kol laukiausi antro stebuklo - šitas reikalas buvo nepakeičiamas :D Aišku, po jo rezultato, aš labai atsargiai jau su tortais elgiuosi... :D Bet ne apie tai čia aš :D

 ...kąsnelis...

   Taigi, apie tortą... Radau aš jį čia. Nepamenu nei kada, nei kur kažko ieškojau ir radau. Paskaičius nusprendžiau, kad galbūt kadanors :D Ir štai, tas "galbūt kadanors" puikuojasi mano tortų sąraše. 

Reikės:

Tešlai:
250 g sviesto
200 g grietinės
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio
9 valg.š. su kaupu kvietinių miltų (~350g) (šaukštas šaukštui nelygu - orientavausi pagal gramus)

Kremui:
500 ml pieno
250 g cukraus
1 pakutis vanilinio cukraus (maždaug 2 a.š.)
1 v.š. miltų
1 v.š. bulvių krakmolo
2 kiaušinių
200 g kambario temperatūros sviesto

    Gaminimas. Didelės lentos vidury, ar ant kito nemažo paviršiaus (pvz. stalo) suberiame tešlai skirtus miltus, imame burokinę tarką ir vis pamiltuojant sutarkuojame iš šaldytuvo išimtą sviestą. Tada viską kapojam dideliu peiliu iki smulkių kruopelių. Miltų-sviesto masėje padarome duobutę, beriame druską, dedame pusę kiaušinio ir pusę grietinės, ir vėl viską kapojame peiliu, kol, maždaug, susimaišo. Tada sudedame likusį kiaušinį ir grietinę ir vėl kapojame. Gerai sukapotus trupinius rankomis suspaudžiam į rytulį, jį padalinam į 6 - 8 (dariau 8, nes tik dabar pamačiau, kad būtų užtekę ir 6 :D) lygias dalis, padarome delno dydžio blynelius, suvyniojame kiekvieną į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą mažiausiai 2 valandoms.
    Po 2 valandų imame po vieną blynelį ir kočiojame tiesiai ant kepimo popieriaus, kiek galima ploniau (2 - 1 mm). Gali prireikti pabarstyti miltais. Iškočiotą blyną apipjauname pagal norimą dydį (iškočiojus gavosi neperdideliausi blynai, tai panaudojau 19cm skersmens lėkštę, nes kepiau iš vienos porcijos). Nuopjovas paliekam ir viską perkeliam  į skardą. Kepame iki 200'C įkaitintoje orkaitėje kol lengvai parunda (maždaug 10-12min.).

    Iškepę papločiai truputį susitraukia, deformuojasi. Kuo jie daugiau išsipučia, tuo geriau, susidaro daugiau sluoksnių.
    Per tas 2 valandas, kol tešla būna šaldytuve, galime išsivirti kremą: pieną užkaičiame, cukrų, miltus ir krakmolą sumaišome, tada įmaišome paplaktus kiaušinius ir vanilinį cukrų. Gautą tyrelę plona srovele pilame į verdantį pieną ir gerai maišome. Maišant paverdame ~5 min ir atvėsiname iki kambario temperatūros.
    Kambario temperatūros minkštą sviestą išplakame mikseriu iki purumo, tada plakant vis dedame po šaukštą išvirtos atvėsusios masės. Kartais įtarkuoju truputį citrinos žievelės (aš nedėjau, kažkaip nusistačius prieš tas visas žieveles :D).
    Ant padėklo, tortinės ar lygios lėkštės dedame paplotį lygiąja puse į apačią, tepame kremu ir dedame kitą paplotį pūslėta puse į apačią, truputį paspaudžiame. Taip surenkame visą tortą. Visi kiti papločiai dedasi pūslėta puse į apačią. Vieną sluoksnį man patinka pertept juodųjų serbentų ar spanguolių uogiene (dėjau juodųjų serbentų uogienę, ir ne vieną sluoksnį, o į kelis sluoksnius "pataškydama", nes man taip skaniau). Surinkto torto viršų ir šonus taip pat aptepame kremu (reikia prisimint, kad sviestas kambario temperatūroje minkštas, ir gali tiesiog čiuožti nuo sienų, kas man ir atsitiko. Tada įkišau į šaldytuvą ir kai truputį apstingo - gražiai pataisiau (tai dariau, kai jau tortas buvo pilnai padarytas)). Tada sutrupiname keptas nuopjovas ir tais trupiniais apibarstome ir torto viršų, ir šonus. Dedame į šaldytuvą nors per naktį,  kuo ilgiau šaldytuve stovi, tuo skanesnis.

    Ką tik surinktas (truputėlį nučiuožusiais šonais, kurie po kiek laiko buvo grąžinti į reikiamą padėtį :D)

   Puošiame miltiniu cukrumi, kakavos milteliais, ar kaip sugalvojam, prieš tiekdami, nes stovint ornamentai sudrėksta.

   Puoštas trupinukais. Nors!, ne visai... Papuoštas keptomis žuvytėmis iš tos pačios tešlos. Tik - jas pirmiausia gražiai sukroviau ant torto, o paskui teko apibarstyti trupinukais. Žuvytės - pasislėpė... :D Nieko tokio, juk dabar - pats viduržiemis :D Žuvytės po ledu - taip vyrui ir pasakiau :D

   Vienas iš lengvai pagaminamų tortų. O visąlaik galvojau, kad "Napoleonas" - totalus kosmosas :D

   Ir dar ką galiu pasakyti... Nu nieko nebus, reikia vėl pradėt draugaut su fotoaparatu, nu nes kitaip nepatinka vaizdas man nors tu ką :D