Šitų krikštynų, tiesą sakant, nesitikėjau :D Po viduriniojo sūnaus, nemaniau, kad turėsim dar vieną leliuką :D Galbūt, kažkur tyliai tyliai, buvo svajonė turėti tris vaikus, bet realiai apie tai nemąstėm. Tačiau, esu gyvenimui dėkinga, kad turim pagranduką. Staigiai suplanuotą ir be galo lauktą trečią stebuklą mūsų šeimoje :)
Dar belaukiant stebuklėlio žinojau, kad būsime krikšto tėvais brolio pagranduko, kurio, jei neklystu, taip pat dar tik laukėme. O jau atslūgus vaikų gimimo džiaugsmui, su broliene sumąstėm, kad vaikus krikštysim taip pat kartu. Be to, jie šiaip ar taip, taip pat mūsų krikštatėviais patapo :) Antrąkart. :D
Krikštynom nieko per daug kažko ypatingo nemąstėm. Turėjom 4m. senumo scenarijų, kuris mums visiems labai tiko :) Skyrėsi tik detalės :)
Užsakėm bažnyčią, tradiciškai tą pačią - Kavarsko. Tik kunigas buvo kitas. Na, bet nieko nepadarysi, nes juos skirsto po parapijas ne pagal mūsų norus. Bet likom sužavėti kaip ir pirmtaku. Toliau sekė pietūs. Pasirinkom kavinę, nes tiek aš, tiek brolienė virtuve jau pasisotinusios buvom ir norėjom pačios sau šventės :) Tik tortą kepiau pati. Netgi du. Ir dar vienas buvo brolienės darytas, kurio nespėjau net paragaut :D O kept pačios nusprendėm todėl, kad pernai, eidama pati į puskės sūnaus krikštamotes, tortą užsakinėjau. Taip, jis buvo labai gražus. Ir skanus. Tačiau kaina... Už tokią kainą mums gavosi trys skirtingi tortai :D Naminiai :D Ir su daug meilės :D Galbūt todėl kitą rytą jų jau nebuvo likę nei gabalėlio :D
Kepiau Snikersą. Kol kas vaikų tortų sąraše - jis pats populiariausias :D Gavosi - idealus. Neturėjau jokių priekaištų. Jokių. O sau aš esu labai priekabi.
Kitas tortas buvo Napoleonas.
Kaip sakiau, brolienės plikytų sausainiukų torto nespėjau nei paragaut, nei pamatyt :D
Krikšto drabužėliai... Manasis pagrandukas tilpo į brolio krikšto drabužiukus. Skraistė taip pat tiko. Brolienei siūliau nunert tokius pačius, bet ji pasakė, kad nebūtina vaikų juk vienodai rengti. Ir ji teisi. Tai aš savo krikštasūniui tik skraistę nunėriau ir žvakei apdarėlį.
Darėm krikšto kraitelį - tokį patį, nieko naujo negalvojom :) Nors, buvo jame papildymas :D Įdėjom po šermukšnio šakelę, kad nuo blogų dvasių saugotų ir česnako skiltelę - sveikatai :) Beje, duona taip pat buvo neeilinė. Ją brolienė savom rankom užminkė ir iškepė. Abu vaikai po savo kepaliuką suvalgė ir atminčiai - tikrai nepaliko :) Ir dar padariau Krikštuko žurnaliuką. Neapsiėjom ir be sidabrinių šaukštelių - tradiciškai :) Prieš bažnyčią abi atsistojom su vaikiukais ant akmens, kad dori vyrai išaugtų. Ir važiavom tiesiausiu keliu - kad gyvenime klystkeliais nenueitų... :)
Po bažnyčios nuvažiavom prie upės paleisti laivelius su linkėjimais. Ir visi sotūs ir laimingi grįžom pas brolį į namus švęsti toliau :)
Žodžiu, apturėjom gražią šventę, kurią įamžino mūsų šeimos draugė fotografė Loreta Margelė https://www.facebook.com/LoretaMargeleFotografija/?hc_ref=SEARCH.
Ačiū Tau, Loretuk :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą