Kaip gerai, vis tik, kad galiu būti namie. Ir augint vaikus :D Vidurinėlis šiemet bus visur skubantis laikrodukas. Kaip puošiu - maždaug viziją iškart susidariau... Beliko tik išsiaiškint, kokios spalvos laikroduku nori būt. Sakė, kad raudonas.... Sakau - nuo nykštukų nesiskirsi. Ir dar priduriu - o gal nori būt auksinis laikrodukas? Sako: -JOOO!!!
Tai štai tas mano auksinis, visur skubantis laikrodukas :D
Reikia:
audinio (radau kaldros užvalkalą humanoj už 1eurą)
audinio gabalėlio laikroduko pagrindui (radau dėžėj likutį nuo Šalnos skraistės)
audinio skiautės skaičiukams ir rodyklėms (panaudojau dukters flicą ir prisiuvau dygsniukais)
siūlų ir blizgučių.
Išsimatavau špoko rankyčių ilgį (nuo alkūnės iki alkūnės (55cm) ir ilgį žemyn (65cm). Nusibraižiau lekaliuką, pernešiau ant audinio, apsibrėžiau ir iškirpau. Nugarinėj daly dariau susegimą, nes nenorėjau, kad būtų labai didelė kaklo iškirptė ir dar kažkaip susišvietė, kad ta skraistelė gali slyst ar suktis aplink tą mano vaiką. Tai nugarinę dalį (lekaliuko) perkirpau, susibraižiau, iškirpau (prieš tai dar palikau po maždaug 1,5cm atsiuvimui) ir susiuvau. O kad visas neplevėsuotų, tai šonus, nuo apačios iki maždaug pažastų, įsiuvau.
Kelnes siuvau paprastai :D, kaip visada - apsibrėžiau jo nešiojamus treningus, išsikirpau ir susiuvau. Į juosmeniuką įvėriau gumą.
Patį laikroduką - irgi paprastai. Apsibrėžiau lėkštę ant audinio ir iškirpau. Neatsiuvinėjau, nes medžiaga neirstanti. Tada iš flico išsikirpau skaičiukus su rodyklėm ir pridaigsčiau auksiniu siūlu (likusiu nuo neatmenamų laikų). Kai jau siuvinys buvo išskalbtas ir išlygintas - prisiuvau laikrodį prie pilvo (pridaigsčiau) ir (pasiknisus tarp kalėdinių girliandų savo begaliniam džiaugsmui radau girliandą aukso ir sidabro spalvos) prisiuvau blizgučius.
Viskas. Aleliuja :D
Dabar laukiam pačios šventės, kad parodyt padorų vaizdą, nes pozuot jis visai nelinkęs :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą