Krabų lazdelėmis įdarytas lavašas

    ...taigi, nauji metai.... :) Gal ir smagu :) Nežinau. Dar būnant darbe, apsisprendžiau, ką darysiu vakarienei. Ilgai brendau dėl šito reikalo. Nesidomėjau nei kaip, nei iš ko jis, įdarytas lavašas, daromas. Tiesiog Vilma trumpai drūtai pasakė, kaip jį (nes tuo metu kaip tik lapnojau jos darytą lavašą) daro. Ir viskas - grįžus namo, aprengiau vaikus ir išėjom į artimiausią pardę pirkti to, ko reikia lavašui.

Taigi, reikia:

lavašo,

tepamo sūrelio (kokio tik širdis geidžia)

majonezo,

ketčupo,

krabų lazdelių, 

agurko,

paprikos,

svogūno laiškų,

krapų

   Išsivyniojam lavašą. Ištepam tepamo sūrio, majonezo ir ketčupo tepiniu (čia skonio reikalas kiek dėt majonezo ir ketčupo. Galima dėt belen ką - kas tik patinka: adžiką, kokią nors užtepėlę ar dar ką nors). Tada sukrauname krabų lazdeles (aš pjoviau išilgai perpus), smulkiai pjaustytą agurką, papriką, smulkintus svogūno laiškus ir krapus. Suvyniojam iš ilgumo, nes tada gaunasi normalaus storio. Susukam į foliją ir - į šaldytuvą bent porai valandų, kad biški viskas susistovėtų. Viskas. 

   Čia gavosi toks laitas lavašas, kad ir vaikai valgytų. Padarius žinau, kad galima dėti bet ką - kas tik šauna į galvą. Beje, kol aš čia rašau, atėjęs vyras iš šaldytuvo išsitraukė lašišą, žoles, tepamą sūrelį ir dar kažką.... Atsisukęs paklausė, kur lavašas. Atsakiau, kad parduotuvėj :D ... Visai smagu buvo matyti, kaip jis viską su įdomia mina sukrovė atgal ir išėjo.... :DDDD

Keksas su kriaušėmis ir šokoladu

   Žiauriai skanus :D Nelabai pasitikėjau komentarais recepto :), bet nusprendžiau, kad reikia pamėginti... Nes kaip tik darbe buvo rudens proga šventė, ir man prisiėjo kažką valgomo sugalvoti su kriaušėmis :) Labai džiaugiuosi, kad išbandžiau :D Kolegos buvo didžiausi vertintojai :D (šįkart... :D)

 

Reikia:

200 g sviesto
200 ml cukraus
3 kiaušiniai
300 ml miltų
2 a. š. kepimo miltelių
2 a. š. vanilės
2 v. š. kakavos miltelių
50 ml kriaušių sulčių (bet kokio likerio ar brendžio)
450 g konservuotų (nuvarvintų) arba šviežių kriaušių, supjaustytų nedideliais kubeliais.

    Išplakame sviestą su cukrumi iki baltumo. Po vieną įmaišome kiaušinius. Po kiekvieno gerai išplakame. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir vanile. Persijojame miltus į sviesto masę ir atsargiai išmaišome.

    Atskiriame 1/3 tešlos ir sudedame į kitą indą. Įmaišome kakavą, kriaušių sultis ar brendį ir gerai išmaišome. Kriaušes supjaustome kubeliais. Į likusius 2/3 tešlos įmaišome kriaušes.

    Kepimo formą (30 cm ilgio) ištepame riebalais ir pabarstome džiūvėsėliais. Supilame pusę šviesios tešlos, tada supilame tešlą su kakava ir supilame likusią šviesią tešlą. Peilį ar šakutę įsmeigiame į tešlą ir per vidurį pervedame per visą formą, kad šviesi tešla ir tešla su kakava šiek tiek susimaišytų.

   Kepame iki 175° C įkaitintoje orkaitėje 50 min.

Sūrio ir kiaušinio užtepėlė

   ...seniai pamirštas reikalas. Bet skanus. Bent jau man :)

Reikia:

kiaušinio

fermentinio sūrio

česnako skiltelių

majonezo

   Sutarkuojame kiaušinį, fermentinį sūrį (turėjau maždaug apie 150g), įdedame traiškyto česnako (dėjau 4-5 skilteles) pagal skonį (dar dėjau krapų, nes turėjau atsivežusi iš anytos šviežių) ir viską išmaišome su majonezu.

   Viskas. Tepame ant ko norime. Šiuo atveju tepiau ant duoniukų. Paskui tepiau ant pomidoro riekelės. Vyras pareiškė, kad jam trūksta druskos. Man kažkaip jos buvo norma....

   Na ką, skanaus :)

  

Nertas sijonas

   Užmačiau šitą grožį feisbuke... Gal savaitę jis man iš galvos neišlindo... O tada vyro paskatinta :D, uoj, kaip juokingai skamba :D, bet tai tiesa :D, ėmiau ir nusinarpliojau. Sakyčiau netgi labai greitai - per savaitę. Anytos spintose radom medžiagytės pasijoniui, parduotuvėje - plačios gumos tam pačiam pasijoniui - ir vualia - turiu :D

 

    Ir visa tai ramiai gulėjo nuo gegužės mėnesio spintoj :D O šiandien ėmiau ir išsitraukiau ir va tokia visa graži :D ėmiau ir nudrožiau į darbą :D 

   ...o dabar kitas dalykas. Norėjau įkelti nuorodą su schema kaip tokį dalyką nusinarplioti. Deja, puslapis kažkodėl - neatidaromas:( ... Na, turėdama laiko prisėsiu ir susirasiu. Pažadu.

O čia taip jis atrodo neapsirengtas :D

Taip - juosmuo ir motyvas

 

O čia su pasijoniu (sijonas išverstas į blogąją pusę ir prisiūtas prie pasijonio)

   Kaip žadėjau - radau :D :

Faršu įdaryti cukinijos žiedai

   ...senas neblogas receptukas, kuris vienu metu net pabodęs buvo. Ir šiaip - lengvai greita vakarienė.

   Faršą pasiruošiame kaip kotletams. 

   Cukiniją susipjaustome maždaug 2cm storio žiedais. Išskobiame viduriuką. Padruskinime iš vidaus. Tada sukrauname pasiruoštą faršą ir šauname į įkaitintą iki 200'C karštumo orkaitę. Kepame 35min. Prieš baigiant kepti, likus maždaug 5min. ištraukiame, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir vėl pašauname į orkaitę, kad pabaigtų iškept ir išsilydytų sūris. 

Viskas :) Skanaus :)
\

Bulvių, cukinijų ir pomidorų užkepėlė

   Anot autorės čia , tai labai švelnus patiekalas, kuris gali būti ir savarankiškas, ir kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų.

 

Reikės:
1 vidutinės cukinijos,
2-3 bulvių,
2-3 pomidorų,
150 g kieto fermentinio sūrio.

Padažui:
1 stiklinės pieno,
50 g sviesto,
1 šaukšto miltų,
1 kiaušinio,
3-4 skiltelių česnako,
druskos,
maltų juodųjų pipirų.

   Ką reikėtų įsidėmėti? Bulves pjaustome plonai, o kiaušinį mušame tik į atvėsusį padažą. Ką gi – imamės paties lengviausio kepinio!

   Gaminimas. Storadugniame puode ištirpiname sviestą. Beriame miltus ir greitai išmaišome mentele. Supilame pieną, pagardiname druska, pipirais ir kaitiname, nuolat maišydami, kol masė sutirštės. Paliekame atvėsti ir imamės daržovių.

   Nuskustas bulves, nuluptą cukiniją bei pomidorus supjaustome griežinėliais (bulves – ypač plonais). Guldome daržoves į gilų sviestu išteptą kepimo indą (aš tiesiog išklojau dugną), dėliodami kaip pakrypusias knygas lentynoje (aš tarp daržovių sluoksnių dar dėjau vištienos gabaliukų ir pabarsčiau šaldytais žirniais). Taip išeis kokios 3 eilės daržovių eilių.

   Į atvėsusį padažą įmušame kiaušinį, suberiame smulkintą česnaką ir gerai išmaišome. Tuo padažu apliejame daržoves, ant viršaus užbarstome tarkuotą sūrį, smulkintus svogūno laiškus (nebūtinai) (aš dėjau tiesiog šaldytas petražoles) (o kadangi man pasirodė, kad su tuo padažu nieko gero nesigaus, tai padariau dar vieną jo porciją, tik skystesnę ir užpyliau. Kai iškepė, buvo akivaizdu, kad to visai nereikėjo :D)

   Kišame paruoštas daržoves į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 30 minučių (kepiau ilgiau).

Valgome karštą. Skanaus!

Daržovių troškinys su mėsos kukuliais

   ...šiandien užsiėmiau eksperimentavimu :D Buvau sumąsčius pietums gaminti įdarytus cukinijų žiedus, ale... Ale akis užkliuvo už skaniai atrodančio daržovių troškinio su mėsos kukuliais... :)

 
Reikės:

200g maltos kiaulienos,
200g maltos jautienos,
500g bulvių,
nedidelio kopūsto,
vidutinio dydžio cukinijos,
2 nemažų svogūnų,
1 didesnės morkos,
po vieną geltonos, raudonos, žalios spalvos saldžiosios paprikos,
šaukšto miltų,
2 šaukštų krakmolo,
4 šaukštų džiūvėsėlių,
 prieskonių maltai mėsai,
2 kubelių vištienos sultinio,
2 šaukštų pomidorų padažo,
4 šaukštų majonezo,
šaukšto sviesto,
šaukšto grietinės,
žalių petražolių,
druskos, pipirų, lauro lapelių
mažyčio gabaliuko imbiero šaknies (nedėjau, nes nemėgstu :) )

    Taigi, nuluptas bulves supjaustome riekelėmis, apvoliojame smulkintomis petražolėmis su trupučiuku druskos (tiesiog pabarsčiau indą smulkintomis petražolėmis prieš dedant bulves ir ant pačių bulvių ir dar druskytės ant bulvių užbarsčiau). Jomis išklojame indo, kuriame kepsime, dugną. Susmulkiname kopūstą, morką, vieną svogūną. Juos išmaišome su majonezu ir masę užklojame ant bulvių sluoksnio. Cukiniją nulupame, supjaustome žiedais, išimame viduriukus, išdėliojame ant kopūstų sluoksnio.

   Tuomet ruošiame mėsos kukulius. Į mėsą suberiame maltos mėsos prieskonius, krakmolą, miltus. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepiname svieste kartu su smulkintomis petražolėmis. Baigiant kepti, įdedame šaukštą grietinės, šiek tiek druskos. Nukėlus nuo ugnies suberiame 2 šaukštus džiūvėsių, pabrinkiname bent 2 min. ir sumaišome gautą masę su mėsa. Formuojame kukulius, pavoliojame juos džiūvėsiuose ir apkepame keptuvėje nuolat ridendami. Kukulius sudedame į cukinijų žiedus. Ant kiekvieno kukulio užmauname po tris skirtingos spalvos paprikos lankelius. Tarp cukinijų žiedų įdedame petražolės lapelių. 2 litruose vandens ištirpiname 2 kubelius vištienos sultinio (per akis užteko 1l vandens su 1 kubeliu sultinio), jame išmaišome pomidorų padažą, jei reikia, pridedame druskos, lauro lapelių, pipirų, jei mėgstame - įtrarkuojame truputį imbiero. Jeigu kepimo indas be dangčio, pridengiame folija. Tam tinka ir kopūsto lapai. Kepame apie 1 val. 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

   Šaltinį radau čia

   Dabar aiškumo minutėlė.... :D

   Viską dariau kaip recepte parašyta. Tačiau darant kitą kartą, bulvių imsiu tik tiek, kad uždengčiau kepimo indo dugną, kopūstų iš akies irgi mažiau... Toliau kaip ir viskas gerai, bet sultinio tikrai 2l - nereikia :)

   ...ir dar. Čia, musiau, linksmiausia dalis :D Valandą pakepus orkaitėje, nesulaukiau norimo vaizdo - troškinosi tik kukuliukai, o ne bulvės su kopūstais :D. Taigi, ištraukiau aš visą tą reikalą iš orkaitės, pasiėmiau savo seną gerą troškintuvę. Iš kepimo indo atsargiai išėmiau kukuliukus su visais cukinijos ir paprikų žiedais, į troškintuvę sudėjau plačiu šaukštu bulves su kopūstais, ant viršaus vėl sukroviau visus kukuliukus su visais žiedais, užvožiau dangtį ir palikau troškintis :)

   Viskas :)

Skonis - geras :) Sakyčiau, tiktų puikiausiai pavadinti - "Balandėliai kitaip" :D

Žalia mišrainė žiemai

   Taip užvardintas receptukas mamos receptų sąsiuvinyje. Jatau kaip ans man būva vaikystej nusbodįs... :D O dabar pati dariau :D Va taip ir būna: viskas kas nauja - tai pamiršta sena :)

Reikia:

2kg žalių neluptų pomidorų

2kg agurkų

1kg svogūnų supjaustytų

1st cukraus

100g druskos 

250ml acto

   Viską supjaustyti kubeliais, sudėti į puodą, išmaišyti, pridėti prieskonių (dėjau juodų ir kvepiančių maltų pipirų ir maltų lauro lapų), palaikyti 2val. ir dėti ant ugnies. Kaitinti iki užvirinant. Pilt į stiklainius. Uždaryti dangteliais.

   Iš šios normos išeina 5l.

   Tekstas netaisytas :D

Žalių pomidorų uogienė

   ...vasara vasara... Visą vasarą, tiksliau visas atostogas, leidžiu pas tėtį kaime. Ir pati sau galiu paprieštaraut, dėl to "kaime" :D Na, tai ne kaimas :D, bet ir ne didmiestis :D 

   Priaugo daržovių, užėjo rūkai, teko nuskint gražutėlius, bet dar žalius, pomidorus, kurie augo lauke. Kažkada seniai, esu ragavus žalių pomidorų uogienės, pasiknisus internete radau receptuką ir nusprendžiau pabandyt. A mažu patiks?

Reikia: 

1 kg žalių nedidelių pomidorų 

1 kg cukraus
1 citrina
gabalėlis cinamono žievelės

    Mažus neprinokusius pomidorus nuplauname, supjaustome ketvirčiais arba pusiau.
    Citrinos žievelę nutarkuojame, o visą citriną susmulkiname.

  Viską sumaišome su cukrumi, palaikome keletą valandų uždengtame puode, kol atsiras skysčių.        

    Verdame ant silpnos ugnies nuolat maišydami, kol uogienė sutirštėja.
    Sudedame į stiklainius ir uždarome.

   Paragavus, su broliu nusprendėme, kad su baltu varškės sūriu - turėtų būt labai skanu :) Tiesa, iš vienos normos gavosi 3 puslitriukai :)

Pagal  http://receptai.man.lt

Radau straipsnį :)

Ant svogūnų su grietine kepta lydeka

   Vakar gavom lauktuvių nuo tėčio :) Ačiū, tetuk, labai skaniai suvalgėm :*
   O šiaip, taip lydeką darėm gal prieš kokius gerus 4-5 m. Gerai, kad prisiminiau receptuką :D

Reikia:

1 kg lydekos
3 svogūnai
6-7 šaukštai grietinės
pomidorų padažo
citrinų sulčių (nedėjau, nes pamiršau nusipirkt citriną :D)
druskos
žuvies prieskonių
pipirų
aliejaus skardai patepti

      Lydeką nuskutame, išskrodžiame, išplauname, ir supjaustome gabalais.

   Juos įtriname druska, prieskoniais, citrinų sultimis (truputį pamarinavau - nedėjau iškart) ir sudedame į aliejumi pateptą bei svogūnų griežinėliais išklotą skardą (ant svogūno griežinėlių uždėjau truputį pomidorų padažo).
    Ant kiekvieno žuvies gabalo uždedame grietinės.
    Kepame vidutinio karštumo orkaitėje (kepiau 180'C karštumo orkaitėj).

    Patiekiame karštą, papuoštą pomidorų padažu.

Skanaus :)

Spaghetti arba ilgi makaronai su morkų padažu

   Čia mano vienintelis padažiukas su ilgais makaronais. Esu darius ir pievagrybių, ir pomidorų, ir su faršu padažus, bet šitas vienintelis mano nuostabiausiajam patiko. O beje, tai ir buvo senokai, sakyčiau :D Prieš 10 metelių, kai pagalvoju... :D

Taigi, reikia:
5 morkų (tokių didesnių)
2 vid. didumo svogūnų (jei juos megstat, galima ir daugiau)
"šlapiankos" (nebūtina, jei nenorit, kad apsikritai kažkas mėsiško būtų),
grietinės,
druskos,
prieskonių (krapų, pipiriukų maltų ar šiaip, kokių širdis pageidauja)
keletos česnako skiltelių,
spaghetti arba ilgų makaronų

   Į įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus. Aš dar įdedu sviesto, man taip skaniau. Plius, tokiu būdu sviestas nedega. Kai aliejus įkaista, sudedame susmulkintą svogūną, burokine tarka sutarkuotas morkas. Kepame tol, kol suminkštėja. Tada sudedame kubeliais pjaustytą dešrą, druskos pagal skonį, prieskonių ir uždengę dangčiu kepame kol viskas gražiai iškepa. Tada įdedame grietinės. Čia vėlgi skonio reikalas. Jei norisi skystesnio padažo, įpilame vandens. Viską gerai išmaišome. Ir likus troškintis kokioms 5-10 min. dar įdedame traiškytą česnaką. 

   O kol padažas trokšta, išsiverdame makaronus.

   Skanaus :) 

"Uždarytas" upėtakis

   Senas, geras, pamirštas ir labai skanus receptukas :)

   Iškepti upėtakį orkaitėje nėra lengva. Jo, kaip ir daugelio žuvų, mėsa yra švelni, ypatingo skonio, tačiau kepdami ją galime sugadinti ir ji taps sausa bei sprangi. Pernelyg aukšta temperatūra, ilgas kepimo laikas - dideli žuvies priešai. Nors žuvų mėsa vandeninga, tačiau orkaitėje kepama žuvis gali labai greitai prarasti sultis. Geriausia žuvį "hermetiškai uždaryti", kad apvalkalas saugotų ją nuo perkaitimo, neleistų išgaruoti žuvies sultims.

   Žuvį kepant tešloje, sukuriamas tas ypatingas mikroklimatas, kurio ir reikia, kad žuvis būtų ypatinga. Taip kepamas upėtakis nepraranda savo sulčių nė lašo.

   Norėdami hermetiškai iškepti upėtakį, pirmiausia jį turime išvalyti. Nuskutame žvynus, išimame vidurius, žiaunas, viską gražiai išvalome ir nusausiname servetėle. Upėtakio nesūdome, nebarstome pipirais, tą padarysime kitaip nei įprasta.

   Dabar turime paruošti tešlą. Iš karto pasakysiu: tešla neskirta valgyti, jis bus labai sūri ir neskani, jos paskirtis kita - saugoti žuvį.

   Į dubenį įberiami dvi saujas rupios druskos. Jos nepagailėkite, druska sūdys žuvį kepimo metu, nes mes upėtakio juk nesūdėme. Įberiame ir šviežiai grūstų pipirų. Nepamirštame ir kitų prieskonių - imame šviežių bazilikų ir raudonėlių (tinka ir džiovinti), juos smulkiai sukapojame ir dedame į dubenį, kuriame yra druska ir pipirai.

   Tada į dubenį įberiame miltų ir viską sumaišome. Įmušame vieną arba du kiaušinius (pagal tai kiek upėtakių kepsime ir kiek reikės tešlos), išmaišome ir minkome tešlą. Jei reikia, įberiame dar miltų (kepant daugiau nei vieną upėtakį, visko dėjome daugiau).

   Išminkę tešlą, ją padalijame į dvi dalis. Kiekvieną dalį iškočiojame ant miltais pabarstyto stalo.

   Vieną iškočiotą tešlos dalį tiesiame į aliejumi pateptą skardą. Sudedame upėtakius ir juos užklojame kita tešlos dalimi. Tešlą aplink upėtakius apspaudžiame pirštais, o nereikalingą tešlos dalį nupjauname. Kadangi tešloje yra pakankamai druskos ir prieskonių, tad upėtakis kepimo metu pasisūdys ir įgaus ypatingą aromatą.

   Tešlą patepame plaktu kiaušiniu ir kišame į iki 180-200'C įkaitintą orkaitę. Žuvį kepame  20 min (mūsų kepami upėtakiai buvo ne maži, tai kepėme 30min). To pakanka.

   Upėtakį galima skanauti ir vieną, tačiau daug skaniau - su padažiuku.

   Padažą gaminame paprastai: labai smulkiai supjaustome pomidorus, alyvuoges, česnaką (kai apkepa pomidoras su alyvuogėm) ir juos pakepiname ant alyvuogių aliejaus.

   Štai ir viskas :) Skanaus :D
   Tiesa, ilgesniam laikui, pvz. per naktį, nederėtų palikt upėtakio tešloje - persisūdo :)

   P.s. Erikute, čia tau atsakymas į klausimą: tu ką, valgyt nebegamini?

Naudojamės žurnalo "Žvejys ir žuvis" kulinarinėmis idėjomis :)

Margučiai

   Ryt Velykos... Kažkas su manim negerai šiemet.... Nu nelaukiu aš šiemet tų švenčių, nors tu ką. Labai norėčiau pagaut laiką ir išbart, kad per greit bėga :D

   Užmačiau pas Aušrą iš čia margučius... Na, su vaikais šiandien ėmėmės darbo :) Rezultatu esu patenkinta :) Juk tai - tik margučiai :) Ne jie svarbiausia, o bendravimas :)

   Aš viską dariau pagreitintai :) Ryte išviriau kinrožių arbatos ir žalios arbatos du puodus ir pagardinau geru šaukštu druskos :D Arbata buvo pati pigiausia, kokią tik pavyko vyrui gaut. Taip viską puoduose ir palikau, kol atauš. Per tą laiką su vaikais pasidžiaugėm šilta diena ir grįžę namo kiaušinius kruopščiai nuplovėme pagal Aušros rekomendacijas, apmuturiavom svogūnų lukštais, sukrovėm į kojinę ir atsargiai sukrovėm į "arbatą", kad išvirtų. Po užvirimo pavirėm kiaušinius dar 10 min. ir palikom dar pusvalandį pamirkti. Po to ištraukėm ir atsargiai įdėjom į dubenį su šaltu vandeniu, kad atauštų. O tada ėmėmės pačio įdomiausio proceso - išvyniojimo ir žiūrėjimo kas gavosi....

   Gražių ir ramių šv. Velykų!

   O per Atvelykį dažėm kiaušinukus žalios arbatos ir ciberžolės nuovire (kiaušiniai buvo baltu lukštu).

 

Tapkytės

   Sunešiojo mano princesė pernai megztas kojines... Kaip faina! :D O tai vis basa ir basa... Tai pasiėmiau siūlus ir numezgiau tapkytes. Labai geras dalykas tokie mezginėjimai nėrinėjimai - siūlų likučiai susinaudoja :D

   Mezgama paprastai. Dviem virbalais numezgamas keturkampis pagal pėdos ilgį (dalis ripsu, dalis gera-bloga) ir susiuvamas kulnas. Ties pirštais sutraukiama per visas akis pervėrus siūlą ir susiuvama iki kelties. Viskas :D

   Tokias tapkytes aš jai esu mezgusi gal prieš kokius 5-6 metus, nes kažkaip prisiminiau, kaip mano teta tokiom tapkėm apmaudavo visus, kas ateidavo į svečius :) Dabar jas sėkmingai toliau nešioja mano mažasai.

   O šitas nunėriau paskui, kai kažką panašaus užmačiau Fb. Eksperimentinės jos man buvo. Pradėjau nuo pirštų ir vis pridėdama akių nėriau iki norimo pločio apvaliai. Toliau jau nėriau iš geros ir iš blogos pusės iki norimo ilgio. Užkulnę susiuvau. Nešiotoja pareiškė, kad šitos - žymiai patogesnės. Na ir į sveikatą :)

Megztukas-nertukas

   Čia buvo narpliota jau seniai. Bet ką padarysi, kad tik dabar rankos iki fotiko daėjo :D

 Priekis

Nugarytė

   Narpliojau aš jį krikštynoms. Bet gavosi šiek tiek didokas. Gal ir gerai, nes dar ir dabar geras :D

Žagarėliai

   Tai dalykas, kuris primena senus laikus, kai dar buvau mažytė, kai dar seneliai buvo su mumis, kai visas gyvenimas buvo tik vaikiški rūpesčiai... Šituos stebuklus darydavo močiutė su teta. Taip ir iškyla vaizdas, kad mes su pussesere tik prabudusios, už lango šalta žiema su daug daug sniego, ir įeina į kambarį teta su pilna lėkšte skrustų... Ar gali būt geresni pusryčiai?

   Vakar ir aš jų prisiviriau. Ir viskas vyko panašiai kaip prieš daug daug metų, tik ta mažytė mergytė buvau ne aš, o jau mano dukrytė... Aš pjausčiau žagarėlius, mažoji juos vyniojo, o močiutė - virė :)

Reikia:

4 kiaušinių
2 v.š. cukraus
100g grietinės
žiupsnelio druskos
450g miltų  (gali prireikti daugiau)
0,5-1 l rapsų arba saulėgrąžų aliejaus virti (alyvuogių netinka dėl pernelyg juntamo skonio)
50g cukraus pudros (ar kiek norite) pabarstyti 

   Išplakame kiaušinius su cukrumi, druska ir grietine. Į tą masę suberiame miltus ir viską išmaišome.
   Kai jau nebegalėsime maišyti šaukštu, minkome ranka, tik nepasiduodame pagundai pridėti per daug miltų. Tešlą paminkome rankose, ji turėtų gerai sukibti, bet vis dar minkome, o kai jau bus vientisa, gana elastinga, pradedame daužyti ją į stalą :D.
   "Daužyti į stalą" - tai procesas, kai reikia daryti šitaip: paėmę tešlos gabalą, vienu jos galu tarytum suduodame per stalą, kad tešla smarkiai trinktelėtų ir išsitemptų. Šių veiksmų tikslas - tešla turi tapti kuo elastingesnė. Kai tešla jau atrodys minkšta ir elastinga, dedame ją į šaldytuvą. Nepraleiskime šio etapo, nes neatvėsusi tešla trauksis ir bus tarsi guminė, kai bandysime ją kočioti ir daryti žagarėlius.
   Pabarstykime stalą miltais ir paimkime šiek tiek tešlos. Kočiokime ploną, kelių milimetrų storio lakštą. Tada dalykime juostomis ir supjaustykime rombais, per vidurį padarykime įpjovą, ir vieną galą pernerkime per ją, kad gražiai persisukęs išsinertų. Geriausia prisigaminti žagarėlių ir tik tada pradėti virti.
   Verdame įkaitintame aliejuje. Kai išvirs, galime juos dėti ant rankšluostinio popieriaus, kad susigertų perteklius aliejaus.
   Iškepusius apibarstome cukraus pudra.


Nerealūs žagarėliai su vaikystės prisiminimais :)

Pagal Beatos Nicholson knygą "Beatos virtuvė: kepinių knyga" '12. 
 

Nertas megztinis

   Na, štai ir įamžinau savo megztuką. Tiksliau - nertuką :D  Jį pradėjau po Vėlinių, bet iki jo apsivilkimo praėjo nemažai laiko, nes tame tarpe buvo padaryta dar n darbų darbelių :) Šilta su juo, gera :)

Priekis

Nugara

Motyvas

Tiesa, pamiršau apykaklę nufotkint... Ją - kitąkart įkelsiu :)

Sudėtis - 100% vilna.

Kreminė rūgštynių sriuba su pievagrybiais

...pagardinta rūkyta lašiša...

   Seniai kažką bandžiau naujo. Bet tai nereiškia, kad nieko neveikiu :D Tiesiog nebelabai spėju. Arba nebūna įkvėpimo. Bet dabar, manau, kažką vis bandysiu ir bandysiu :), nes gavau Beatos knygą dovanų :)

   Taigi grįžtam prie šitos sriubytės... Kreminė rūgštynių - pievagrybių sriuba su daržovėmis ir truputėliu sūrios rūkytos lašišos. Labai gardi! Aušrrai iš čia labai patinka latviškos "Spilva" firmos konservuotos rūgštynės. Smulkios, be jokių šapų ir plaušų... O man labai gerai tiko iš anytos parsivežtos kaimiškos sušaldytos rūgštynės :)

Reikės:

1 raudonojo svogūno
1 nedidelio poro
1 morkos
1 pastarnoko (nedėjau, nes negavau parduotuvėje)
gabalėlio sviesto daržovėms apkepti
250 g šviežių pievagrybių
3 - 4 nedidelių bulvių
apie 1 - 1,5 l daržovių ar vištienos sultinio
3 - 5 šaukštų konservuotų rūgštynių
druskos, maltų pipirų
virto kiaušinio
gabalėlio rūkytos lašišos
svogūnų laiškų

    Storadugniame puode įkaitiname gabalėlį sviesto ir šiek tiek pakepiname susmulkintą svogūną, porą, sutarkuotą morką ir pastarnoką (nedėjau). Ten pat suberiame švariai nuplautus ir jei dideli, pasmulkintus pievagrybius. Viską vis pamaišydami šiek tiek patroškiname. Puodo turinį užpilame sultiniu ir užverdame. Sriubai užvirus, suberiame kubeliais supjaustytas bulves ir verdame ant vidutinės kaitros, kol bulvės suminkštės. Bulvėms išvirus, sudedame rūgštynes.
     Puodo turinį iškošiame, tirštimą sutriname elektriniu trintuvu. Užpilame nukoštu skysčiu (tirštumą reguliuojame pagal skonį) ir vėl užverdame. Paverdame dar keletą minučių, pagal skonį pagardiname druska ir nukaičiame.

    Sriubą supilstome į lėkštes, įdedame gabalėlį virto kiaušinio, pasmulkintos rūkytos lašišos ir užberiame smulkiai sukapotų svogūnų laiškų ir maltų pipirų. Patiekiame su skrudinta balta duona. Puiki sriuba viduržiemiui!