Minkšti menkių gabaliukai su bulvių griežinėliais ir petražolių, česnako, ančiuvių bei grietinėlės padažu.
Su žuvimi - tikra istorija. Mano kredo: aš jos negaudau, nedoroju ir nevalgau! Tai žino ne tik mano artimieji, draugai, bet turbūt jau ir dalis LT :D. Nuo vaikystės nemėgstu žuvies. O kadangi tėtis - žvejys, tai savaime suprantama - jos pas mus visada būdavo. Negaliu sakyt, kad aš jos nevalgydavau. Mūsų šeimoje turėjo būti viskas valgoma. Tačiau žuvį valgydavau tik tada - kai pašonėj sėdėdavo tėtis :) ...jis man kaulus išrankiodavo... :D Na, kaulai tai dar dar... Bet tas žalios žuvies kvapas... Br... Bet ir su tuo galima susigyventi... Bet tos išsprogusios ir visada kiaurai žiūrinčios akys!!!!... Ne... Žuvis - ne mano stichija.
Taigi, vieną dieną ėmiau ir užaugau :) Kredo žuvies atžvilgiu - nesikeitė :D Ištekėjau. Už vyro žvejo :D Taigi, žuvis mano gyvenime šaldytuve užima pagrindinę vietą. Ką darysi, retsykiais žuvį tenka valgyti... Bet aš ją dabar valgau tik tada - kai vyras pašonėj sėdi :D Na, kaulų jis man iš žuvies tikrai nerankioja :D Ir valgau ne iš pareigos vien todėl, kad vyro neįžeist, nes jis tą žuvį ne tik kad pagauna ir išdoroja. Jis ją netgi labai skaniai paruošia :) Žinoma, žuvį paruošti ir aš moku, tačiau principai - pirmoj vietoj :D Pirmą kartą nusižengiau jiems gilioj jaunystėj, kai, norėdama vyrui įsiteikt, paruošiau jo mėgstamą silkę (na, kur pirkt su galva būna, o ne filė...) kaimiškai. Tos silkės akys!!!... O man dar joms ir galvas nupjaut reikėjo... O tos akys ...vis spoksojo ir spoksojo į mane...
Na, bet apie tai - kitą kartą :)
Taigi reikia:
apie 1 kg nedideliais gabalėliais pjaustytos menkės filė;
200 ml grietinėlės;
1 vidutinio, plonais griežinėliais pjaustyto svogūno;
5 - 6 nedidelių bulvių;
šviežiai maltų juodųjų pipirų;
100 g smulkiai pjaustytų konservuotų ančiuvių filė;
1 citrinos nutarkuotos žievelės (nedėjau);
3 kapotų česnako skiltelių;
gabalėlio sviesto;
saujos šviežių kapotų petražolių (šviežių petražolių neturėjai, tai panaudojau džiovintų prieskonių mišinį be druskos, į kurį įėjo petražolės).
Dubenyje sumaišykime smulkintas petražoles (šiuo metu - tai džiovintų prieskonių mišinys), česnakus, ančiuvius bei citrinos žievelę (žievelės nedėjau).
Troškintuvę ištepkime riebalais ir joje išdėliokime plonais griežinėliais pjaustytas bulves (maždaug trečdalį kiekio), ant jų šiek tiek užberkime svogūnų, ant kurių uždėkime trečdalį ančiuvių mišinio ir pabarstykime maltais pipirais. Tą patį padarykime dar du kartus. Grietinėlę (galima keisti pienu) užvirkime ir užpilkime ant bulvių. Ant viršaus išdėliokime gabalėliais pjaustytą sviestą, pridenkime folija ir kepkime 190 - 200'C orkaitėje maždaug 40 minučių arba kol bulvės bus beveik minkštos.
Indą išimkime iš orkaitės, atidenkime, ant viršaus sudėkime menkę ir kepkime dar 25 minutes arba kol žuvis bus biri.
O kol orkaitėje kepė bulvės, pasiėmiau jau atšildytas menkes, jos buvo nedidukės, deja... Na, bet tai nieko tokio, įskaitant tai, kad buvau be galo dėkinga vyrui vien už tai, kad tos menkės buvo jau išdorotos ir be galvų. O tai reiškia, kad kol aš iš jų dariau parodiją, bandydama nufiliuoti jas, niekas į mane nespoksojo :DDD. Dar vienas geras dalykas išėjo iš viso šio reikalo, penktą ar šeštą menkę kankindama, na, bandydama pasidaryti filė iš jų, pagaliau pasiekiau tikslo, kuris bent jau buvo arti to žodžio - filė :D. Taigi...
Tai buvo mano eksperimentinis darbas :D O kadangi jau buvo pats pietų metas ir pabudo sūnus (1,3m), jis, galima sakyti, ir buvo mano "šedevro" vertintojas :D
...o geriausias vertinimas man buvo kitos dienos rytą... Kai mano abu vyrai pusryčiams pareikalavo tos pačios menkės filė, keptos orkaitėje :)))
Labai ačiū http://ausrra.blogspot.com už šį gardų receptuką :)