Nerta kepurytė pavasariui/rudeniui

   Na va, ir kitas vaikas pavasarį sutiks ne nuoga galvyte :) Paderinau prie sesės biški :D

   Už nuotraukų ryškumą tai bais persiprašau :D - neįmanoma pagaut :D

   Pamatęs mašinytę pareiškė: Au vu! Vertimas: Aušriaus džipas :D Na, lai ir būna Au vu :D

   Modeliukas užmatytas interneto vandenyne :) Bet kur - nepamenu... :D

Varškės keksas

  Vakar knisausi po Tarp vėjo gūsių... Patinka man tas tinklaraštis nors tu ką. Ir kol kas, ką iš ten bandžiau gamint - viskas gaudavosi ir dar nerealiai skaniai :)  Nu va ir radau :) Galiu pasakyt tik tiek: skanu. Netgi labai. Sėdžiu dabar prisivalgius ir patenkinta :) Milijonus kartų skaniau už varškės apkepus. Aišku, kiek aš jų ten valgiau... Bet su šituo - įmanoma nušaut du zuikius. :D

Reikia:

300 g miltų
150 g minkšto sviesto
4 kiaušinių
200 g cukraus
2 pakelių varškės (pakelis 180 g)
šaukštelio cukraus su vanile
šaukštelio kepimo miltelių
200 g razinų
miltinio cukraus pabarstymui. 

    Minkštą sviestą gerai išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi (iki baltos purios masės), po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant. Įmaišome varškę (kurią prieš tai galima, bet nebūtina pertrinti).

    Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir įmaišome į varškės masę. Suberiame gerai nuplautas razinas.

   Tešlą sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepame 180'C orkaitėje apie 40 minučių (kepiau apie val.). Tikriname mediniu pagaliuku.

Atvėsusį išimame iš formos ir pabarstome miltiniu cukrumi.

Pyragas skanus ir tikrai nesausas :)

Alaus keksiukai

   ...iškepta! Tik negalėjom su vaikais sulaukt, kol atauš - paragavom dar šiltai karštus :D Man pirma mintis - nieko ypatingo. Bet kol su mažyliu suvalgėm pirmą keksiuką :D (aišku, juo dar ir su sesute pasidalinom), noras atsirado ir antram... Vaikai jau po antrą kramsnoja, aš bandau susilaikyt :D Bet jie tokie puručiai, minkštučiai, kaip tik tokie, kai norisi kažko paprasta, neįprasta ir tuo pačiu nieko ypatingo, bet skanaus :) 

  

   

  Pagal Aušrą iš Tarp vėjo gūsių, kurios receptais pasitikiu, nes kol kas nei vienas nenuvylė, šių keksiukų skonis priklausys nuo to, kokį alų rinksitės. Su tamsiuoju alumi kepiniai labiau primins duonos skonį. Jei į tešlą įmaišysite meduolinių prieskonių, o dalį cukraus pakeisite beveik juodu melasos cukrumi ("Molasses sugar") ar cukrumi "Farinas", keksiukai primins kalėdinius meduolius. Niekas nedraudžia gaminti su šviesiuoju alumi. Tuomet skonis nebus toks intensyvus...

Reikia (12vnt.):

125ml tamsaus alaus (naudojau "Vilniaus tamsusis")

125g sviesto

75g grietinės

35g nesaldžių kakavos miltelių (teturėjau 4g :D)

150g rudojo cukraus (arba 50g cukraus "Farinas" ir 100g rudojo cukraus)(naudojau70g rudojo cukraus ir 80g balto)

1 kiaušinio

250g miltų

a.š. kepimo miltelių

nubraukto a.š. malto cinamono (arba po žiupsnelį cinamono, malto kardamono, maltų gvazdikėlių ir maltų anyžių)

a.š. cukraus su vanile

   Alų pakaitiname puode kartu su sviestu, kol šis ištirps. Kiaušinį ištriname su cukrumi ir grietine.

   Supilame alaus-sviesto mišinį ir gerai išmaišome.

   Miltus sumaišome su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu (ar kitais prieskoniais) ir kakavos milteliais. Švelniai įmaišome į skystą tešlą.

   Keksiukų formą išklojame popierinėmis formelėmis ir pripildome tešla.

   Kepame 180'C karštumo orkaitėje apie 30-40min. Ar iškepę, patikriname mediniu pagaliuku.

   Atvėsusius galime pabarstyti miltiniu cukrumi.

 

    Šiuos keksiukus Aušra kepė keletą kartų. Be cinamono ir kitų prieskonių, su tamsiuoju "Baltijos" alumi, kepiniai tikrai primena duoną, ypač jei kepama su pamažintu (100 g) cukraus kiekiu. Įdomu, kad pastovėję uždengti, jie pasidaro skanesni, matyt jiems reikia "pabręsti" :) 

   Antrą kartą aš juos kepiau praėjus dviems dienoms.  Dėjau vien rudąjį cukrų ir kakavos tiek, kiek priklauso. Kas mėgsta daiktus su kakava, pvz mano vyras, dukra, jiems labiau tinka šis. Man asmeniškai - su mažiau kakavos - skaniau :D Nors kol kepė, nerealus aromatas po namus pasklido.... :) 

 

Šernienos šonkauliai kepti orkaitėje

   ...vieną vakarą grįžo vyras su lauknešėliu iš kaimyno. Mainus vyrai padarė: kam žuvies, o kam šernienos... Ir Valentino diena kaip tik artėjo... Bais sukt galvos dėl maisto nereikėjo :D Kadangi šonkauliai į kamerą netilpo, tai nusprendėm juos kaip tik ir išsikepti. Kažkada buvom kepę šonkauliukus, tik nepamenu, stirnienos ar vis tik šernienos. O dar kadangi tai dariau ne aš, tai kaip juos skaniai paruošt - pasiieškojau internete.

Reikia:

0,5kg šernienos šonkaulių;

2 v.š. medaus;

0,5 stiklinės raudono sauso vyno;

2 a.š. žolelių (čiobrelių, mairūnų, raudonėlių (mairūno neturėjau, tai dėjau petražolių));

Žiupsnelis druskos;

Žiupsnelis juodųjų pipirų.

    Dedame medų į puodą ir pakaitiname sumaišę su druska, žolelėmis ir pipirais. Pašildome kol medus ištirpsta. Marinatą pilame ant šonkauliukų, užpilame 0,25 stiklinės vyno.  Marinuojame kelias dienas (pirmą kartą darydama marinavau kokias 5-6val., nes laiko nebebuvo, o antrąkart - beveik 2 paras). Dedame į 200 laipsnių karštumo orkaitę užpilame likusiu vynu ir kepame apie valandą. Skanaus!

 

   Buvo tikrai nerealiai skanūs šonkauliukai. Tokie minkšti ir sultingi. Kepiau juos kartu su daržovėmis, tačiau atskirose kepimo rankovėse. Tam, kad bulvės neprisigertų marinato, nes jau esu panašią nesąmonę padarius, skoniu nelikom sužavėti :D, todėl geriau kepti kartu, bet atskirose rankovėse ar induose.

Pasinaudojau http://monikos-receptai.blogspot.com patirtimi :)

Nerta kepurė, šalikas ir pirštinės

   Artėja pavasaris. Žieminius daiktelius keis pavasariniai. Gavau iš dukrytės užsakymą :D - norėjo kepurės ale beretės. Keistas noras :D. Bet vaiko noras - mamai įsakymas :D

 

   

   Kepurytės nuorodą radau čia: 

http://www.facebook.com/media/set/?set=a.436705643056356.98111.414093061984281&type=3

   O šalikas ir pirštinės - tai jau vaizduotės vaisius :D

Šv. Valentino diena

   ...šią dieną švenčiam visai kitaip, negu iš tikrųjų reikėtų... Juk tai įsimylėjėlių diena :D Tačiau, visos šventės pas mus jau - sukomercintos. O juk istorija pasakoja taip...

   "Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.
Lietuvoje ši šventė yra labai nesena – ji švenčiama tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena."

   Bet vistiek smagu :), kai namai pilni širdučių, šypsenų ir dėmesio :)...
   Pirmiausia mes sveikinam tikrus Valentinus. Juk šiandien jų - vardadienis. Aš juos turiu du: tėtį ir sūnų :D. Tada sveikinam kitus valentinukus, be kurių pasaulis nesisuktų - tai vaikai :) O širdy labai džiaugiuosi, kad turiu savo vyrą. Jis nuostabiausias iš nuostabiausių, geriausias iš geriausių, mylimiausias iš mylimiausių, su savo trūkumais, savo užsispyrimais, savo sugebėjimu mane pakęst :D

Maži blynai ekspromtu

   ...grįžtant prie Užgavėnių... 

   Kaip jau sakiau, apie jas išgirdau ryte :D. Paskui sumąsčiau, kad reikia plikytų pyragėlių iškept... Kol jie, pirmieji, sėkmingai kepė, pagalvojau, kad jau pietūs ant nosies, o aš vaikams nieko pietums nepadarius. Na, juk buvo Užgavėnės. O kaip jos - be blynų? Bulvinių nebebuvo kada kept, liko miltiniai, nes mielių, savaime suprantama, irgi neturėjau. Taigi, paeksperimentavau... Tik šį sykį, tikrai vykusiai :D

Reikia:

kiaušinio (dėjau 2)

pieno

vandens

druskos

cukraus

miltų

daktariškos dešros

   Išplakame kiaušinius, įpilame vandens, pieno (maždaug vienodom dalim), dedam cukraus, druskos pagal skonį, išmaišom ir pilame miltus. Tešla turi būti grietinės tirštumo ar šiek tiek dar tirštesnė. Na, tokia, kokią darome įprastiems mažiems blyniukams. Tada su burokine tarka prisitarkuojame daktariškos dešros tiek, kiek norime, kad blynuose būtų. Dešros tarkius krauname į tešlą ir gerai išmaišę kepame.

   Kai iškepiau, vaikams prie blynų padariau grietinės - kečupo padažiuką. Apsivalgė ir vaikai, ir aš... Tėčiui tiko vakare prie alaus :D

...nabagėliai...

Tikėkimės, žiema ilgai nebekaraliaus :)

Plikyti pyragaičiai su varškės - grietinėlės įdaru

   Šiandien - Užgavėnės. Apie jas sužinojau ryte bežiūrėdama "Labas rytas". Taip ir būna, kai sėdi namie ir niekur lauk nosies nekiši... Ir kažkaip, atsidarius blogą, pas Aušrą iš "Tarp vėjo gūsių", pamačiau jos plikytukus... Vajė kaip užsinorėjau... O čia kaip tyčia, dar ir šaldytuve kaip tik visko yra.... :D

Reikia:
tešlai:
125 ml vandens
50 g sviesto
65 g miltų
2 kambario temperatūros kiaušinių
žiupsnelio druskos

įdarui:
150 g varškės
150 ml riebios grietinėlės
1 - 2 šaukštų cukraus (pagal skonį) (vyrui cukraus pritrūko)
šaukštelio cukraus su vanile

Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių kaitros ir pasiruošiame konditerinį maišą, jei tokį turime. Jei neturime, kaip aš pavyzdžiui, pasiruošiame šaukštelį :D Kepimo skardą išklojame sviestiniu popieriumi.

Tešlai nedideliam puode užkaičiame vandenį su sviestu. Pakaitiname iki užvirimo. Pradėjus kunkuliuoti, puodą nukeliame nuo viryklės, greit suberiame miltus ir išmaišome mediniu šaukštu iki vienalytės, nuo puodo sienelių atšokančios masės. Paliekame atvėsti.

Šiek tiek pravėsus, po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno labai gerai išmaišydami. Bus paprasčiau, jei tai darysime elektriniu plakikliu. Tešla turi gautis vientisa, be gumuliukų. Kuo kruopščiau išmaišysime, tuo gražiau iškils kepami pyragaičiai.

Tešlą sukrėskime į konditerinį maišą su platesniu, žvaigždutės formos antgaliu ir išspauskime nedidelius žiedelius (Aušra darė apie 7 cm skersmens), išlaikydami atstumą, nes kepdami žiedai pūsis. Jei neturime konditerinio maišelio, tešlą išdėliokime šaukšteliu (man geriausia - po puse šaukštelio).

Kepkime iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 (kepiau 20) minučių, po to kaitrą sumažinkime iki 150 laipsnių ir kepkime, dar 10 - 15 minučių.

Iškepusius palikime, kad atvėstų.

Kremui grietinėlę išplakime su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišykime į varškę.

Atvėsusius žiedelius aštriu peiliu perpjaukime išilgai per pus ir pertepę kremu, suvožkime. Apibarstykime miltiniu cukrumi ir ... mėgaukimės :) 

   Tikrai netikėjau, kad plikyti sausainiukai darosi taip paprastai! O kaip džiaugiasi dūšia, kai jie gražiai orkaitėje auga... Ir kaip gaila būna, kai nebedaug likus iki pabaigos, ima ir dingsta elektra... O jie akyse - subliukšta... Bet, žiūrint iš optimistinės pusės, tada galima pasimėgauti plikytos tešlos blyniukais :DDDD Ir patikėkit, tokių blyniukų - liko tik vienas :D Bet kadangi prieš akis vistiek stovėjo matytas vaizdas, tai nepatingėjau ir antrą kartą juos pabandžiau išsikepti :) Rezultatas - be žodžių... Nesu mėgėja plikytų sausainių, bet šie.... :)))) Niam niam :DDD

   Beje, man gavosi 25 pyragiukai iš pusės šaukštelio normos ;)

Megzta vyriška kepurė ir megztos kojinės

   Panašiai prieš mėnesį, kai nieko nedariau :D, oi kaip juokingai skamba :D, vakare laukdama savo serialo nusprendžiau, kad reikia vyrui primegzti kitiems metams kojinių. Juk vasarą vistiek to nedarysiu, o jau visos jo kojinės tai taip pavargę, kad oi... Na ką, susiradau siūlus, virbalus ir pradėjau... Čia ateina dukrytė ir sako: ką darai? Sakau: tetei kojines mezgu... O ji: viskas tetei tetei, o man? Sakau: tai kad tu vistiek basa lakstai. Tada ji man sako: jei numegsi - nešiosiu. Tada ėmiau ir numezgiau... O kai ūpas užeina, tai nunarpliojau ir antras. Labiau vykusias :D, nes paskutinį sykį kojinytes mezgiau mažiukui, kol jis dar ramiai ir šiltai pilvelyje sėdėjo :)

   O tuo metu, kol kojines mezgiau, pasipainiojo sekmadienis, kai vyras kažko važiavo į Gariūnus... Liepiau :D jam nusipirkti normalią kepurę, nes kaip tik šaltoki orai buvo, ir pirštines. Pirštines tai jis nusipirko, o kepurės - ne... Susinervinęs grįžo ir sako: ant mano galvos, kepurių nėra. Arba per didelės, arba per ilgos, arba vaikiškos.... Sakau: galiu pabandyt numegzt, jei nešiosi... Sutikimą ir palaiminimą gavus ėmiausi darbo... Pirmą kepurę mezgant, aš ją gal 4 ar 5 kartus ardžiau... Pirmus du - tai išvis išardžiau, nes akių skaičiaus nepataikydavau, o paskui tai tik užbaiginėjant paardymų buvo... Vyrui įtikus, numezgiau ir antrą, ale išeiginę :D Šitos jau nei karto neardžiau :D

   Va taip va gyveni ir mokaisi... :))))

    Antros kepurės, deja, nėra :D Ji - ant mano nuostabiausiojo galvos :D

Kepurės mezgimas

   Pasirinkau 102 akis ir mezgiau viena gera, viena bloga norimo ilgio. Kepurę mezgiau kaip kojinę - 5 virbalais.

   Kai jau reikia siaurinti, tada atsiskaičiavau po lygiai akis ir 6 vietose pradėjau dvi akis sumegzti į vieną akį. Ir tada mezgiau taip: vieną eilę išmegzdama 6 vietose dvi akis sumezgiau į vieną akį, sekančią eilę išmezgiau visą akių nenuiminėdama. Trečią eilę - vėl 6 vietose sumezgiau dvi į vieną akį, ketvirtą eilę vėl išmezgiau akių nenuiminėdama. Ir taip mezgiau iki tol, kol liko 12 akių. 

   Tas 12 akių pervėriau siūlu, sutraukiau ir užbaigiau. Viskas :D

Kojinės mezgimas

    Pasirinkau 40 akių (po 10 akių ant kiekvieno virbalo). 

15 eilučių mezgiau 1 gera, 1 bloga arba 2 geros, 2 blogos.

7 eilutes mezgiau vien gerom akim.

Atėjo eilė kulno mezgimui:

   Čia megsime tik ant dviejų virbalų esančias akis, o kitus du virbalus paliksime nemezgamus.

   Taigi pirmą eilę (tik du virbalus!) mezgame: 1 nukeliame, 1 gera. Grižtant (apsukame, kad kojinės būtų vidinė pusė) visas akis išmezgame blogomis. Ir vėl mezgame - 1 nukeliame, 1 gera, o grįžtant - visos blogos. Ir taip mezgame tol, kol gaunasi 10 eilių iš gerosios pusės (arba tiek, kiek būna akių ant vieno virbalo).

   Tada šitas 20 akių padaliname į tris dalis, ir megzdamos dviejose vietose dvi akis sumezgame į vieną akį taip, kad vidurinės dalies akių nemažėtų (šiuo atveju padalinau taip: 7*6*7). Grįžtant tose pačiose vietose taip pat dvi akis sumezgame į vieną akį.

   Dabar mezgame taip: kulno šoną išmezgame akis iki palikto virbalo, ant kurio yra 10 akių. 

   Geromis akimis mezgame abu tuos paliktuosius virbalus.

   Tada antrame kulno šone taip pat išmezgame akis.

   Vėl turime 4 virbalus, kuriais galime megzti apvaliai. tik tiek, kad akių skaičius ant jų - nevienodas.

   Toliau viska megsime vien geromis akimis.

   Pasidaliname ant virbalų akis: tie, kurie buvo palikti, turi po 10 akių, o ant likusių dviejų virbalų akis padaliname po lygiai. Viską megsime apvaliai, tik taip, kad prieš paliktąjį virbalą sumegsime dvi paskutines akis į vieną, o po antro paliktojo - sumegsime dvi pirmas akis į vieną. 

Ir taip megsime tol, kol ant visų virbalų bus po vienodai akių.

   Kai jau megsime lygiai, mazdaug ties čiurnos pabaiga, kiekviename virbale sumezgame dvi akis į vieną  tam, kad maždaug toje vietoje koja jau tampa siauresnė. Mezgame toliau, kol jau reikia užbaigti kojinę.

   Užbaigiame kojinę paprastai - kiekviename virbale dvi akis sumezgame į vieną akį, kol iš viso lieka 4, per kurias perveriame siūlą, sutraukiame ir užbaigiame.

"Snickers" tortas

   ...na va, ir dar viena šventė praėjo... Šiaip, smagu, tik kad su kiekviena tokia švente supranti, kad jaunyn tai - nebeinam.... :)

   Taigi nusprendžiau savo nuostabiausiąjį palepinti tortu, kuris bent jau pavadinimu panašus į jo mėgstamus saldainiukus :) Deja, tik pavadinimu... :D

Reikia:
Karameliniams biskvitams

• 2 kiaušinių
• 2 puodelių (330 g.) kvietinių miltų
• 1 puodelio (200g.) cukraus
• 1/2 skardinės “Rududu” masės (200g.) (arba virto kondensuoto pieno)
• 1 puodelio grietinės
• 1 a. šaukštelio nugesintos sodos

Šokoladiniams pertepimams

• 100 g. juodojo šokolado (kitąkart dėsiu daugiau, nes norisi storesnio sluoksnio)
• 50 ml. pieno

Grietinėlės kremui

• 400 ml. plakamosios grietinėlės
• 1,5 v. šaukšto cukraus
  

Karameliniui kremui

• 2/3 skardinės “Rududu” masės
• 100 g. minkšto sviesto
• 100 g. kepintų kapotų žemės riešutų

Ganašui

• 5 v. šaukštų cukraus
• 2 v. šaukštų vandens
• 250 ml. plakamosios grietinėlės

Biskvitų sulaistymui

• 1/3 stiklinės vandens
• 1 a. šaukštelio cukraus
• 1 v. šaukšto amaretto

  

Biskvitams visus produktus suplakame iki vientisos masės.  1/2 normos supilame į tortinę  išklotą sviestiniu popieriumi ir kepame 180°C orkaitėje apie 30 minučių. Taip pat iškepame ir antrą biskvitą iš likusios tešlos.

Atvėsusius biskvitus perpjauname pusiau.

Grietinėlės kremui išplakame iki standumo grietinėlę su cukrumi ir padedame į šaldytuvą (kažkodėl man pastovėjus šaldytuve, išsiskyrė vanduo, bet iš esmės - niekas nenukentėjo :D).

Karameliniam kremui išplakame kambario temperatūros sviestą iki purumo, po to sumaišome su “Rududu” mase. Jei masė kietoka, pakaitiname skardinę vandens vonelėje.

Galiausiai sudedame pakepintus, smulkintus riešutus ir gerai išmaišome.

Šokoladiniam pertepimui vandens vonelėje ištirpiname šokoladą su pienu.

Biskvitų sulaistymui sumaišome vandenį su cukrumi, kad ištirptų ir pagardiname amarettu (aš šliukštelėjau apelsininio likerio). Galima sulaistyti tik su saldintu vandeniu, kava ar likeriu.

Ganašui reikia cukrų sumaišyti su vandeniu ir užvirinti, sumažiname ugnį ir verdame kol cukrus pradės ruduoti, tik nesudeginkite! Man jis nepradėjo tamsėti, bet kitoms, maždaug po 3-4 minučių. Tuo tarpu pašildome grietinėlę. Kai pradės cukrus tamsėti maišant plona srovele supilame grietinėlę. Imkite didesnį puodelį ir būkite atsargūs, nes labai putoja. Masę gerai atvėsiname ir išplakame iki standumo.

   Kai visi kremai paruošti, belieka surinkti tortą:

Į formą (kaip jau minėjau 21 ar 24 cm.) dedame biskvitą, sulaistome paruoštu sirupu.

Aptepame tirpintu šokoladu.

Užtepame pusę grietinėlės kremo.

Dedame antrą biskvitą. Jį taip pat sulaistome.

Ant viršaus užtepame tirpintu šokoladu bei sudedame visą karamelinį kremą.

Dedame trečią biskvitą, sulaistome ir aptepame tirpintu šokoladu.

Užtepame likusį grietinėlės kremą.

Dedame ketvirtą biskvitą, sulaistome ir aptepame paruoštu ganašu.

Tortą laikome šaldytuve bent parą. Po to išimame iš formos, aptepame šonus kremu ir papuošiame.

  Tortas saldus, drėgnas,  o batonėlį “Snickers” iš dalies tik primena iš karamelinio sluoksnio su riešutais. Suteptą tortą šaldytuve palaikykite 2-3 dienas, tada jis skaniausias!

   Darant šį tortą prisikaičiau aibę komentarų, kad merginoms ganašas nesigaudavo… Nesigavo ir man :D Bet jei dar kartą kepsiu šį tortą, tai gamindama ganašą, gerai jį atšaldysiu šaldytuve. Vien atvėsint jo nepakanka. Dar viena ganašo gamybos paslaptis, verdant ganašą reikia pilti šiltą, o ne šaltą grietinėlę, supilant į karštą cukraus sirupą šaltą grietinėlę, cukrus susikristalizuoja, o supylus šiltą – viskas puikiai išsimaišo.

   Mano tortinė 21 cm., todėl torto sluoksniai storesni. Bet kitą kartą gaminčiau 24 cm. tortinėje.

   ...smagiausia buvo ryte, kai tėtis dar miegojo, o man mažieji pupuliukai nebeleido :D, atsidengus langus... Vaizdas - kaip pasakoj :) Tai atpirko visą prieššventinį triūsą ... :)

P.s.

Šitą tortą padariau antrą kartą savo Monster High gerbėjai :D. Kepiau 24cm tortinėje skardoje. Gavosi žymiai plonesnis. Kitą kartą kepdama netiesiu į formą popieriaus, nes forma gavosi ne visai apvali. Bet šį kartą ganašas gavosi :D. Taigi paslaptis tikrai slypėjo jo gerame atšaldyme per naktį šaldytuve. 

Pasinaudojau http://www.neringa-blogas.com

P.s. Nežinau, kas, kodėl ir kaip, bet šiandien darant ganašą - jis gavosi TOBULAS! Pirmą kartą kaitinant cukrų - jis parudavo. Esu išbandžius įvairių firmų cukrų, bet vistiek kaitinant išlikdavo skaidrus ir be jokio atspalvio.  O "Snickers'ą" kepu į metus 3-5 kartus :D - penktuos metuos ėmė ir nusileido mano kantrybei :D