...žinot, kas yra zakon podlosti???? Ogi tai, kad po tikrai įtemptos savaitės, prigrasinus :D vaikams, kad ryte miegotų iki negaliu, nes keltis anksti nereikia - pati nubundu 1,5val. anksčiau, negu kad keliuosi darban :D Ir dar pikčiau, kad niekaip pakartotinai neužmigau :D Nu ir gerai! Ramiai atsigersiu kavos. Ot. Vakar buvo smagus vakaras, o gal netgi ir visa diena. Vyresniem vaikam buvo kalėdinės šventės. Dukros šventės nemačiau, nes nu... tiesiog laikas po truputį paleist nuo sijono :D O vidurinėlio ėjom pažiūrėt visi. Na taip, tradiciškai be tėčio, nes nu yra kaip yra :D Šitaip patenkinto savo vaiko turbūt niekada gyvenime nesu mačius švenčių metu. Tas vaizdas atpirko visos savaitės triūsą, kol vizija tapo pavidalu :D Tačiau dar labiau paglostė dūšią, kad pamačiau, koks sąžiningas... Kalėdų Seneliui :D Kai jis paklausė: na, vaikučiai, ar buvote geri??? Juk per visų vaikų balsus skiri savą - TAIP!!!! Ar klausėte tėvelių??? Žvilgsnis į mane, ir kokiu tretčdaliu tylesniu balsu - TAip! O ar klausėte mamyčių??? Žvilgsnis į mane, akys kojų pirštus iškart skaičiuot pradeda, ir vos girdimai sako: - taip... :D na, bet tiek to apie tą klauso neklauso, nes gyvenimo esmė nuo to nesikeičia - jie juk vaikai, turi klausyti neklausyti D - svarbiausia, nenustoti jiems nervų tąsyti :D Tai grįžtam prie vilkiuko :D Štai jis :D
Vaizdu nesigiriu, nes nu 4 rankos, ir vienas telefonas... Svarbu, kad bendras vaizdas yr :D
Gavosi visai Diy projektas. Čia kažkur prieš porą savaičių mažius sirgo, tai galvojau, kad turiu laiko, reikia tą vilkiuką padaryt, nes paskui tas švenčių maratonas, nu net nežinau kada ir kaip paskui... Tai pinterest susiradau vilko kaukę, na bent jau jos trafaretą. Pabandžiau nusipiešt, nes nukopint neleido... Bet tai tu žmogau nupiešk reikiama dydį, kai vaiko namie nėr. Ir išvis - nupiešt dar reikia sugebėt. Ir staiga šovė geniali mintis - taigi pasidarai norimo dydžio paveiksliuką ekrane, prisidedi popieriaus lapą ir persipieši. Iš dukros išmokau :D Tik panaudojau po kelių metų :D Tai susibraižiau atskiras dalis pačios kaukės, išsitraukiau savo audinių turtą ir nu tu blemba - nieko panašaus neturiu. Betraukiant, užkliuvo už akių maišelis su mažojo išaugtais drabužėliais (na mes gi mamos tokios - gerus dar atidedam, o gal kam atiduosim...) O ten kaip tik buvo du plonyčiai megztinukai, kuriuos spėjo išaugt net nė karto neaprengtas :D Nu ir va - kaukei medžiagos turiu. Ūsams nuo Kalėdų senelio kostiumo laikų turėjau užsilikusio kailiuko. Kol aš ten juos apsiuvau, prisiuvau (viskas gi rankytėm), blemba, galvoju, ta vilnelė, kad ir plona - grauš veidą kaip velnias. Ir čia atvaro pas mane mažiukas su tinkamo pilkumo treninginėm kelnytėm... Greit primetu, kad jau trumpokos, atimu iš vaiko kelnias ir viskas - kaukė gatava :) Savim patenkinta iki ausų. O paskui natūraliai per naktį pribrendo vaizdas kaip viskas turi atrodyt. Šortukus pasiuvau iš vidurinėlio dar nepriaugto megztuko - vėlgi, kaltas tinkamas pilkumas :D Klaidas žinau, galima ir nerodyt :D Ant termo maikutės - pilviuką, ir ant rankogalių bei kojūgalių - dar tuos pričindaliukus - nu kad gražiau būtų :) Tiesa! Uodega! Čia buvo linksmiausia :D Nukirpau vieno iš megztukų rankovę, iš kito ale uodegos atspalvius ir galiuką iš to pačio kailiuko :)
Viskas. Lai fantazija liejasi per kraštus.
...maždaug taip, iki paskutinio štricho likus visai nedaug :D
P.s. - kailiukas buvo pas kirpėją :D - šventės išvakarėse sušukavau ir laku supurškiau :D Padėjo. Vaikas užsidėjęs pasakė: mama! matau!!! Kaip ir viskas tuom pasakyta... :D
