Suknytė

   Na štai ir užbaigiau :) Nesu siuvėja... Man šis dalykas - tai dar tamsus tamsus miškas. O visai būtų neblogai perkąsti šitą riešutėlį...

   Na, bet ne apie tai :) Gal prieš mėnesį brolienė atidavė nukirptas suknelės padalkas su mintim, kad gal Ugnytei sijoniuką pasiūsiu... Na, ir tos padalkos ramiai sau gulėjo spintoj. Bet jau namie. 

   Taigi vieną dieną, kai buvo užėjęs noras pakankint siuvimo mašiną, aš tas padalkas ir išsitraukiau... Pažiūrėjus, kad jos pakankamai plačios pagal mano sliekutį, aš jas perkirpau, susiuvau ir pabandžiau su guminiu siūlu padaryti juozmeniuką ant gumyčių... Na, guminio siūlo dar iki galo neperkandau :D, bet kažkas vistiek gavosi. Žiūrėjau žiūrėjau į savo siuvinį... Na, jis man sukėlė daug įtarimų dėl ilgio ir dėl juozmeniuko pločio. Tada suvyniojau ir atgal į spintą įkišau. Lai ilsisi, kol grįš sliekutis iš kaimo...

  Šiandien, kol mažiukas miegojo, o sliekutis jau nuo vakar namie, tai nusprendžiau, kol nesu pribrendus savo grand plano antros dalies įgyvendinimui (apie tai - tikiuosi nebelabai tolimoj ateity paporinsiu), išsitraukti tą sijoniuką ir užbaigt. Na, ir užbaigiau. Gavosi puikiausia vasarinė suknytė :D

Užvalkalas čiužinukui

   Kai turėjom siauresnę lovą, buvom nusipirkę reniuką (čiužinuką renew). Atsiradus didesniam plotui įsitaisėm ir didesnę lovą :D. Reniuką palikom senuose namučiuose kaip per mažą... Prieš savaitę, prireikus čiužinio, kad galėtų visi norintys kaip nors sugult :D, parsigabenom namo savo čiužinuką. Nabagas jau buvo be užvalkalo... Ko tais kyla įtarimas, kad buvo sėkmingai išskalbtas :D Ir čiužinukas stebuklingai išaugo savo rūbą :D. Bala nematė to užvalkalo, patiest ir taip gerai buvo :). Iki vakar. Mano brangioji katytė nusprendė nagus į jį pasikasyti... Gelbėdama čiužinį staigiai susiradau audinio (kažkada mama buvo davus atraižų gabalų nemažų, su mintim, kad gal kažką pasisiūsiu....), išsitraukiau iš spintos savo siuvimo mašinytę ir neilgai trukus džiaugiausi savo darbu :)

   Kadangi viską dariau ekspromtu, nes stebuklingai visos atraižos tiko pagal savo ilgį ir plotį, tik apačioj pridūriau juostą, tai darbas ėjo kaip peilis per minkštą sviestą ;) Užsegimą dariau per visą plotį.

   O susegiau tiesiog mažom knopkytėm :)

Varškės užtepėlė su česnaku

   Rytas. Ganėtinai vėlyvas ir tylus. Nes mažasai dar miega, turbūt lietus veikia, vyresnėlė kaime, o vyras jau darbe...

   Atsikėlus bandžiau jį dar prikalbinti išgert kavos su manim, deja... Taip ir likau viena virtuvėje su pusryčiais, kava ir kompu. Net kašaras guli vežimėlyje ir miega :)

   O šitą užtepėlę atradau prieš gerus metus. Mums labai skanu pusryčiams buvo pirktinis kastinis su česnaku. Po to pamąsčiau, kad gi ir pati sumakliavot kažką galėčiau :D. Pasiknisus internete išsiaiškinau, kad kastinis - praktiškai - vien grietinė. Na, tada jis savo žavesį šiek tiek mano akyse ir prarado :D Ir taip vieną rytą, kol dar visai neprabudus jau stovėjau virtuvėj ir darydama kavą mąsčiau, ką čia pusryčiams sumąsčius, taip ir sumaklinau kažką... O kadangi tiko ir patiko - tai taip ir liko mūsų pusryčių valgiaraštyje :) 

Reikia:

varškės
grietinės
česnako kelių skiltelių
druskos

   Varškę sumaigome šakute (šiuo atveju ėmiau 1 pok. varškės), sutraiškome česnako skilteles (skonio reikalas - aš dėjau 4), įdedame grietinės (porą šaukštų - nors šiaip, kiekvienas pagal save, kokio tirštumo užtepėlės norisi, tiek ir dėt reikia) ir pagardiname druska. Viską gerai išmaišome...

... ir mėgaujamės :) 

   Iš pradžių tepdavome tik ant batono. Po to pabandžiau ant juodos duonos... Tiko. O pomidoras - savaime prilipo.