Pasukų keksiukai su aguonomis

   "Aš siūlau išbandyti lengvus, minkštus ir purius keksiukus su aguonomis. Vienus puikiausių..."

   Na, pamąsčiau, kad galima būtų šį siūlymą išbandyti. Juk poryt - Velykos, tai kodėl gi ne? Ir tikrai - skanūs, minkšti ir purūs keksiukai. Kadangi velykausim pas tėtį, tai susiskambinom ir susitarėm kas ką kraus ant stalo. Brolienė kaip kirviu nukirto, kad iš mano pusės - kepiniai. Na, jau manau, visi priprato prie mano eksperimentų :D. O aš ir pati nieko prieš išbandyt vis ką nors nauja. Bet tai nereiškia, kad mano bandymai - vienkartiniai. Tie šedevrai, kurie mano gomuriui patiko labiausiai, yra kepami ne po kartą. Taip buvo ir su šitais keksiukais. Iškepiau, paragavau... Niam. Tada pamąsčiau, kad ką čia su tais keliais keksiukais? Dalis bus namie paragauta, dalis - pas anytą nukeliaus, tai kas liks mūsų šeimynai? Greit susimaišiau dar vieną porciją ir iškepiau... Dabar ramu, kad visiems užteks :D

Reikia: (apie 18 keksiukų)

120 g kambario temperatūros sviesto

200 g miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

170 g cukraus

2 didelių kiaušinių

120 ml raugintų pasukų

vienos citrinos nutarkuotos žievelės (tik geltonosios dalies)(nedėjau)

1 šaukštelio vanilinio cukraus

4 šaukštų aguonų.

Aguonas užplikome verdančiu vandeniu ir paliekame atvėsti.

Orkaitę įkaitiname iki 180'C laipsnių kaitros.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę (nedėjau).

Miltus sumaišome su druska ir kepimo milteliais. Palaipsniui kartu su pasukomis įmaišome į tešlą.

Įmaišome išbrinkusias ir gerai nusunktas aguonas.

Keksiukų formą išklojame popierinėmis formelėmis ir pripildome tešla (2/3 tūrio).

Kepame 25 – 30 minučių.

Atvėsusius kepinius apibarstome miltiniu cukrumi.

Ačiū, Aušrra iš Tarp vėjo gūsių :)

Makaronai grietinėlės padaže

   Pagal idėją, tai turėjo būt makaronų lizdeliai grietinėlės padaže. Na, bet namuose būtent jų ir neturėjau. Tai panaudojau paprastus lietuviškus makaronus :) Taigi... :DDD

Reikia (4 porcijos po 3 lizdelius)

12 makaronų lizdelių (ėmiau 200g lietuviškų)

Įdarui:
300g mėsos (naudojau kiaulienos-jautienos)
1 smulkinto svogūno
3 skiltelių sutraiškyto česnako (ėmiau 4)
mėgiamų prieskonių (petražolės, krapai, saldžioji paprika, pipirai)
1v.š. pomidorų padažo
1v.š. garstyčių (naudojau grūdėtas)

Padažui:
1 svogūno
4 skiltelių česnako (naudojau gal 7,8)
2v.š sviesto (perpus maišiau su aliejumi)
1v.š miltų
1v.š garstyčių (naudojau grūdėtas)
sultinio arba sultinio kūbelio (jei tokį naudojate)
verdančio vandens
200ml grietinėlės 35%
druskos, pipirų
tarkuoto fermentinio sūrio

   Maltą mėsą sumaišome su visais įdarui skirtais produktais.

  Imame po šaukštą pasiruošto faršo, formuojame kukuliuką ir dedame ant lizdelio. Galima būtų lizdelį pasūdyti, bet autorė, Širšių lizdo karalienė, to nedarė. Aš ir taip nedariau, nes apskritai lizdelių neturėjau :D

   Įkaitintoje keptuvėje pakaitiname aliejų ir išlydome sviestą, sukrauname pjaustytą svogūną ir pakepame kol gražiai suminkštės ir pasidarys aukso spalvos. Tada beriame smulkintą česnaką ir po pusės minutės suberiame miltus. Pakepame maišydami apie minutę.

   Tada į keptuvę dedame garstyčias, grietinėlę, sultinio kubelį ir viską gražiai išmaišome. 

   Į keptuvę dedame lizdelius, tik nesugrūdame, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir užpilame litrą verdančio vandens iki pat lizdelių viršaus. Širšių lizdo karalienė pripylė šiek tiek mažiau, tai skundėsi, kad kukuliukai sausoki gavosi, o jei darant pagal receptą  nesukčiaujant - gaunasi idealiai. 

   Kadangi aš naudojau paprastus makaronus, tai ant padažo maždaug tolygiai paskleisdama supyliau makaronus ir sukroviau 8 padarytus kukuliukus. Tada gausiai apibarsčiau tarkuotu fermentiniu sūriu ir užpyliau verdančiu vandeniu. Uždengiau dangčiu ir palikau 15-20min pavirti/pasitroškinti. Po penkių minučių paragavus įdėjau truputį druskos, nes man pasirodė - mažoka. Troškinau šiek tiek ilgiau, nes kažkaip nepatikėjau, kad kukuliukai gali būt nebe žali. Kas keičiausia, kad kai jau atidengiau dangtį norėdama krauti į lėkštes - kukuliukų nebuvo nei kvapo :D Jie visi buvo - pasiskirstė po visą troškintuvę. :D Gavosi tikra Lapša po flotski :D Bet - nerealiai skani :)

Žodžiu -skanu :)

Pasinaudojau http://shirshiulizdas.blogspot.com idėja :)

Guoliukas augintiniui :)

   Praėjusį sekmadienį, nežinau ko nuėjus į svetainę, kur vaikai kažką žiūrėjo, užkliuvo akis už tai, kas buvo rodoma. Šiaip, nesu LNK gerbėja, bet... šią laidą žiūrėsiu kada tik galėsiu :) Tai - "Atgal į vaikystės miestą". Ten atsitiktai tuo metu rodė, kaip pasidaryti pačiam guoliuką augintiniui. Tai ėmiau ir pasidariau. Ką tik :D Dabar Kicia guli ir kaifuoja...

   O pasidaryti labai paprasta ir lengva. Tereikia:

seno megztinio
pagalvėlės
kamšalo
siūlų
adatos

   Susiūnam nuo peties iki peties, kad kaklo dalį galėtumėm nukirpti. Nors aš, tiesą sakant, nekirpau, tik susiuvau. Tada susiuvau rankovių galus. Ten, kur katė guli, įdėjau ale pagalvę, turėjau storą pašikniuką, kur ant kėdės deda, kad užpakaliui minkščiau būtų. O rankoves prikimšau sinteponu iš išardytos senos dekoratyvinės pagalvėlės,  nes ji jau tokia susiplojus buvo... Bet kai prakirpau - tas kamšalas išsikedeno kuo puikiausiai. Na ir prikimšau... Kai prikimšau guoliuką, užsiuvau megztinio apačią. Štai ir viskas. O kad būtų aiškiau, įkelsiu nuorodėlę: http://lnk.lt/video-perziura/4333/atgal-i-vaikystes-miesta-2013-02-02. Pasirinkite 2013 03 02 laidą. Apie tokį gultuką pasakoja maždaug ties 6 minute :) Fantastika :)