2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

Charčio sriuba

   Šiandien - sekmadienis. Namie neapsakomo didumo šventė :D - TĖTIS namie!!!!! O tai reiškia, kad pietus gaminsiu ne aš :D Nusprendėm, kad reikia išsivirti Charčio sriubą...


Norint išsivirti itin aromatingą Charčio sriubą, 2l reikia:

0,5kg jautienos krūtininės (naudojo šernieną)
0,5st. sumaltų ar sutrintų graikinių riešutų
0,5st. ilgagrūdžių ryžių (naudojo plikytus)
0,3st. granatų sulčių
4 svogūno galvučių
4 česnako skiltelių
morkos
aitriosios paprikos (naudojo sudžiovintą, dar parsivežtą iš Krymo)
žalumynų (kalendros, baziliko ir petražolių)
prieskonių (lauro lapų, juodųjų pipirų, kalendros grūdelių, "Chmeli-Suneli" prieskonių mišinio (
sudėtis: ožragės sėklos, kalendros sėklos, krapai, salierai, petražolės, bazilikai, ciberžolės, mėtos, lauro lapai, mairūnai, saldi paprika, šafranas. Šis mišinys naudojamas kaukazo nacionalinės virtuvės patiekalams gardinti. Tinka mėsai, vištienai, žuviai, įvairiems troškiniams, daržovėms, ypatingai kopūstams ir burokėliams, salotoms), kurį galime pasidaryti patys arba parduotuvėje nusipirkti) (naudojo "Kaukazietiškus prieskonius")
druskos

Charčio ruošiamas labai paprastai, galima sakyti, trimis etapais.

Iš pradžių, gana dideliais kubeliais (3x3cm)supjaustome jautieną (šernieną), ją užpilame 2-2,5l šalto vandens, užverdame, nugraibome putas ir ant nedidelės ugnies verdame 2 val.

Nugraibę putas įdedame svogūno galvą, morką, petražolės šaknį, saliero gumbo gabalą (Šito daikto neturėjo, nes vietoj jo, susimaišęs, nusipirko imbiero šaknį :D...).

Po dviejų valandų visas suvirusias daržoves atsargiai išgriebiame ir į sriubą suberiame ryžius. Kartu su ryžiais dedame su sviestu ir aliejumi pakepintus smulkiai supjaustytus svogūnus. Jei norime, kad sriuba būtų tirštesnė, apkepindami svogūnus įmaišykite kukurūrų miltų, bet tai nebūtina.

Kartu su ryžiais ir svogūnais į sriubą dedame prieskonius (lauro lapą, kalendros sėklas, juodųjų pipirų). Juos dedame į metalinį, arbatai plikyti skirtą kaušelį su grandinėle ir merkiame į sriubą. Pasūdome.

Sudėję ryžius, svogūnus ir pirmą prieskonių partiją, charčio paverdame dar apie 20 min., kad išvirtų ryžiai.

Prieš baigiant virti ryžiams, į sriubą suberiame sutrintus graikinius riešutus.

Kai ryžiai išverda, supilame granatų sultis (išspaudžiau pati. Labai paprastai, ber kaproninį maišelį, į kurį subėriau išgliaudyto granato pusę. Gavosi stiklinė sulčių) ir dedame antrą prieskonių partiją - kapotas žalias petražoles, šaukštelį "Chmeli-Suneli" prieskonių (dėko kaukazietiškų prieskonių mišinį), susmulkintą aitriąją papriką. Jei reikia, įberiame druskos, jei norisi daugiau rūgštelės, įpilame dar granatų sulčių. Paverdame Charčio 5-10min. ir nukeliame nuo ugnies.

Sudedame trečią prieskonių partiją - susmulkintą žalią kalendrą ir baziliką, sutraiškytą susmulkintą česnaką. Uždengiame puodą ir palaukiame 5min.

Charčio paruoštas - neprarykite liežuvio ;)

2013 m. sausio 25 d., penktadienis

Plikytų sausainių tortas

   Atėjo diena, kada vaikai jos laukia labiau negu aš pati...


  O kadangi ne už kalnų dar viena tokia diena, tai reikėjo kažką sumąstyt, kad tortai nekeltų nemalonių jausmų :D Visą laiką kepu savo mamos tortą. Bet jis gaunasi toks nemažas, o mums keturiems ir dar + kokiam vienam žmogeliui - jo išties per visus galus per daug būtų. Labai norėjau pabandyt Snikerso tortą, bet pasiskaičius pamačiau, kad jis skaniausias pastovėjus bent porą dienų... Nusprendžiau, kad negaliu sau leist tokio malonumo :D Tada prisiminiau šitą torčiuką ir nusprendžiau pabandyt... Pasirodo, šiais laikais tų plikytų pyragiukų gaut - sunkiai įmanoma :D Na, bet vyras nepatingėjo palakstyt po skirtingas parduotuves ir vis tik gavo :D Ačiū jam už tai :D


Reikia:

400 g plikytų sausainių
500ml mėgstamo jogurto
Indelio Rududu kremo
1v.š. cukraus
1a.š. vanilinio cukraus
5a.š. želatino
2 želės pakelių (vieno irgi gal užtektų, čia nuo noro priklauso)
    
   Želatiną užpilame virintu šaltu vandeniu ir paliekame išbrinkti.
   Imame sausainiukus ir gražiai aštriu peilių visus įpjauname. Į kiekvieną sausainiuką peilio galiuku įdedame Rududu  kremo ir suspaudžiame.
   Imame formą tortui (kur kraštai nusiima) ir išklojame visą dugną įdarytais sausainiais.
   
   Darome kremą.
   Želatiną sudedame į puodą ir statome šildyti. Pastoviai maišome kol viskas ištirps. Neužviriname. Nuimame nuo ugnies ir atvėsiname.
   Jogurtą supilame į indą, įdedame cukraus, vanilinio cukraus ir išplakame. Tada supilame želatiną ir gerai išmaišome (turbūt mano jogurtas buvo per šaltas, nes kol sukroviau antrą eilę sausainių - jis sustingo). Pusę masės užpilame ant sausainių. Sudedame likusius sausainius ir užpilame likusiu kremu. (Kadangi dariau mažesnėje tortinėje formoje, man liko trečio sluoksnio sausainiais pusę sausainių. Laimei, dar buvo likę, kuriuos prikimšau kremu ir užpildžiau trūkumą :D. Žinoma, reikėjo dar ir kremo iš pusės normos)
   Tarp sluoksnių dar dėjau želės gabaliukų, kuriuos pasiruošiau iš vakaro (želės pakelį ištirpiname 250ml vandens ir paliekame kol sustings. Ji tada gaunasi daug standesnė ir puikiai tinkama krauti supjaustyta gabaliukais į tortus :))

   Dedame į šaldytuvą ir laukiame kol sustings.
 
 Torto vaizdas, neatitiko mano lūkesčių... Tačiau skoniu labai nustebino... Jis toks gaivus ir lengvas, o Rududu galėjo būti ir daugiau... :D Vasarą toks tortas - idealiausias. Ir greit padaromas. Juk kepti nieko nereikia :D Tik sumaišyti, sukrauti ir sustangdinti :D

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Dribsnių sausainiai...

   Nerealiai skanūs sausainiai su šaldytomis spanguolėmis ir juoduoju šokoladu.
   Pirmą kartą kepiau daugiau nei prieš metus. Tada turėjau šviežių spanguolių. Bet neturėjau šaldytų... Todėl ir kepiau tik vieną kartą. Šį rudenį spanguolių užšaldžiau specialiai šiems sausainiukams. Tik aišku, buvau juos pamiršus :D Po vieno pasiknisimo šaldymo kameroje, aš juos prisiminiau... Bet kur buvau radus receptą - tai jau buvo mįslė... Ir vėl gi, negaliu pati tuom patikėt, bet vėlgi, ačiū FB, kur netyčia šiuo gėriu buvau pasidžiaugus draugams :D Pasirodo, netgi nuorodą buvau įkėlus :D Bet, kadangi arba pamiršdavau kai bananų būdavo, arba prisimindavau kai jų - nebūdavo, tai šiandien viskas vyko kaip pagal planą, ir bananų tokių jau nelabai apetitnai atrodančių namie buvo, ir skleroza į svečius neužsuko, tai ėmiau ir iškepiau... :))) Aišku, man tai buvo vietoj vakarienės, vaikams - šalia vakarienės :D



Reikia:

120 g minkšto sviesto
100 g cukraus
2 kiaušinių
2 prisirpusių, o dar geriau persirpusių bananų (arba 1 banano);
170 g miltų
nubraukto šaukštelio kepimo miltelių
plytelės (100 g) juodojo šokolado
šaukštelio cukraus su vanile
žiupsnelio druskos
150 g greito paruošimo avižinių dribsnių (arba 150 g  kvietinių dribsnių)
100 g kokoso drožlių (arba 100 g šviežiai tarkuoto kokoso)
50 g linų sėmenų (nedėjau, o vietoj jų įbėriau sezamo sėklų, bet mažiau negu 50g)
puoduko šaldytų ar šviežių spanguolių (arba bruknių).

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo, po vieną įmušame kiaušinius, sudedame trintus bananus ir gerai išmaišome. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, avižiniais ar kvietiniais dribsniais, vaniliniu cukrumi, druska, linų sėmenimis (šiuo atveju - sezamo sėklomis) ir kokoso drožlėmis. Įmaišome į tešlą.
Suberiame spanguoles (bruknes) ir peiliu rupiai kapotą šokoladą.
Šaukštu dedame tešlos kauburėlius ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Jei norime plonesnių sausainių, tuos kauburėlius dar paspaudžiame šakute ar peiliu.

 Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių, kol dailiai paruduoja.

Palaukiame, kol visiškai atvės ir ...mėgaujamės :D

Pasinaudojau http://ausrra.blogspot.com/ :)

2013 m. sausio 18 d., penktadienis

Superiniai avižiniai sausainiai

   Vakar prisiminiau šiuos sausainiukus. Kepiau seniau nei prieš metus. Receptas aišku buvo iš kažkur tai ir tikrai niekur neišsisaugojau... Naršiau naršiau.... Ir radau pas save FB tinklalapy :D Pasirodo, buvau nuotrauką įkėlus ir komentaruose nuorodą įdėjus :D Atrodo, dar ir metų ne mln turiu, o atmintį jau skleroza okupuoja... :D


Reikia:

2 kiaušiniai
3 stiklinės kvietinių miltų 
100 g margarino (naudojau sviestą)
5 šaukštai medaus
1 šaukštelis kepimo miltelių,
ketvirtadalis stiklinės pieno
1 šaukštelis cinamono 
1 šaukštelis kardamono 
1 stiklinė cukraus
1 siklinė avižinių dribsnių
graikinių riešutų (nedėjau)
razinų
sezamo sėklų


Kiaušinius išmaišome su cukrumi, suberiame miltus, avižinius dribsnius ir kepimo miltelius.
Viską užpilame pašildytu pienu. 
Išlydome medų su margarinu, supilame ir išmaišome viską. Tešla turėtų būti sunkiai maišoma. Jei tešla skysta, įdėkite dar miltų.
Suberkite cinamoną bei kardamoną.
Sudėkite mėgiamus riešutus, razinas ar abrikosus, sezamo sėklas. Sezamo sėklos bus skanesnės, jei kelias minutes apkepsite su šaukštu medaus, bet aš nekepinau. Patingėjau... :D
Į kepimo popieriumi išklotą skardą dedame po šaukštą (bet aš dėjau po šaukštelį). Bet paliekame didesnius tarpelius, nes kepant sausainiai išsipučia.
Kepame 180'C karštumo orkaitėje 15-20min.

Viskas! Skanaus!
Labai skanūs tiek šilti, tiek atvėsę. Papildomai galite užpilti arba aptarkavus šokoladu įkišti trumpam į mikrobangę, kad truputį apsilydytų, o jei norite minkštesnių, dėkite mažiau miltų.

Pasinaudojau  http://www.mamosreceptai.lt :)

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Gustuko garažas ir Ugnytės namelis

   ...kažkada, dar šį rudenį, bežiūrint į kampe stovinčią dėžę nuo siurblio, šovė mintis, kad iš jos gi galima padaryt visai neblogą garažą Gustuko mašinoms. Pramušta mašinom mano mažojo galva... Visas į tėtį :D Tik tada galvojau, kad aš ją tiesiog nudažysiu. Paskui, kai jau praėjo visos šventės, vėl ta pati mintis dėl garažo į smegeninę lįst pradėjo... Kaip atrodys tas garažas, manęs tada dar visai nejaudino :D Svarbiausia buvo - eksterjeras :D Bet pamąsčius pagalvojau, kad dažų tai tikrai neužteks vienos guašo dėžutės... Sėdėjau sėdėjau (čia tipo kažkurį eilinį savo serialą žiūrėjau :D) ir galvoju, kad yra gi tokių plytinių tapetų! Savo pamąstymus vakare apsakiau brangiausiam. Vistiek šiuo metų laiku parduotuves lanko tik jis. Na, mintį palaimino, ir kitą dieną jau turėjau ruloną plytinių tapetų. Vakar, kol mažasai miegojo poguliuko, o aš jau namus buvau spėjus apsikuopti, nusprendžiau, kad jau laikas "statybom" užsiimti... Kadangi klijai užsibaigė netikėtai ir nelauktai, tai garažiuką užbaigiau šiandien. Na, jei dar noro turėsiu, gal grindis "plytelėm" išklosiu :D Bet čia jei man užeis noras :D


O va taip vyko darbo procesas:


   Pasiėmiau didelę dėžę. Aišku, prieš tai iš ten teko viską iškraustyt... OOOi kiek ten visokio turto buvo :D Ten mėgstamiausia vieta sudėti tai, kas tuo metu kliūna po akim :D


   Tada išpjoviau šoną. Sunkiausia buvo apsispręsti, kurį šoną pjaut... Pasirinkau platųjį, kad mažasai pats galėtų ten įlist ir nevaržomas sėdėt.


   Išpjautą šoną panaudojau stogui tiesiog perlenkus pusiau ir priklijavus.


   Na ir tada tik beliko apklijuoti tapetu. Deja, čia man pasibaigė klijai... :D Bet žaisti tai visai netrukdė, kad ir nebaigtas dailinti garažiukas. Svarbiausia, kad vakare, dėl jo namie vos ne grumtynės vyko :D  Vyresnėlė staigiai atsinešė adijaliuką, uždengė namuką ir pati jame pasislėpė. Kai Gustas ją "atrado", adijalas staigiai buvo nutemptas žemėn. Kol jie aisškinosi kas ir kaip, garažą uzurpavo katė :D. Tada abu puolė ją iš ten varyti... :D
    Manau, žaislas gavosi vykęs :D

   Namuose atsirado dar viena tokia dėžė. Jos paskirtis jau kaip ir iš karto buvo aiški :D. Tik va, prisiruošt tai ne taip jau ir greitai...
   Dabar ir sesė turi savo namelį. Nors, tiesą sakant, pusvalandžio bėgy, po statybų, galvojau, kad oooiii kaip nereikėjo... :D Bet aistroms nurimus namuose vėl įsivyravo taika ir ramybė :D Deja, iki ryto... Ryte pešėsi visi trys... :D


2013 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Braškinis pyragas

   ...ech, tie Nauji metai! Pusę dienos po namus vaikščiojau nesumąstydama ko griebtis...  Pusę dienos šaldytuvą varsčiau, nesumąstydama ko noriu... Na, užkliuvo akis už jau atšilusių šaldytų braškių... Juk internetas visagalis!!! Na, ir radau...


   ...buvo mintis dar ledų šalia įdėti... Ar pudra pabarstyti... Laimei - patingėjau :D Nes pyragas - išties saldus.

Reikia:

125 g miltų;
100 g cukraus;
9 g kepimo miltelių (manau, šaukštelio būtų per akis);
žiupsnelį druskos;
1 kiaušinio;
120 ml pieno;
30 g ištirpinto sviesto;
200 g braškių.

Trupiniams ant viršaus:
60 g miltų;
100 g cukraus;
55 g šalto sviesto.
    
   Sumaišome miltus, kepimo miltelius, cukrų ir druską.
   Atskirai sumaišome kiaušinį, pieną ir ištirpintą skystą sviestą. Šį gautą skystimą supilame ant miltų mišinio ir viską intensyviai maišome su šaukštu.
   Kai gerai išmaišome su šaukštu tešlą, supilame į kepimo popieriumi išklotą skardą.
   Tada supjaustome smulkiai braškes (naudojau trintas šaldytas) ir paskleidžiame ant tešlos.
   Kol orkaitė įkais iki 190'C, pasidarome trupinius.
   Sumaišome inde cukrų su miltais ir pirštais įtriname sviestą. Gautus trupinius užberiame ant pyrago viršaus ir įdedame pyragą kepti 35-45min.


   Tobulas pyragas. Tačiau čia tiktų taisyklė: vieno per mažai, dviejų - per daug... :D
 
   Idėją pasiskolinau iš  http://plaktukai.tumblr.com

Cannelloni makaronai

   Tai buvo mūsų naujametinės vakarienės patiekalas. Kadangi niekur nevažiavom, neturėjom svečių - nieko super ir nesiruošėm.


Reikia:

Cannelloni makaronų,
faršo,
poros marinuotų agurkų,
fermentinio sūrio,
didesnės skardinės pomidorų be odelės,
grietinės,
druskos,
prieskonių

   Pirmiausia pasiruošiame faršą. Paprastai, be jokių fintų. Į faršą sudedame smulkintus agurkus (pirmą kartą kai darėm, jų nedėjom, tai kažkaip mums per sausa pasirodė), druskos ir prieskonių pagal skonį ir poreikį.


   Tada prikemšame faršu makaronus ir suguldome į skardą kaip paršiukus.


   Dabar beliko užpilas/padažas. Skanesnio šiam patiekalui kol kas neradau :D Išimame iš skardinės pomidorus (šiaip kokius du palieku visada, bet šį kartą norėjau daaauuug padažo), sutriname juos su blenderiu, tada įdedame grietinės, maždaug stiklinę. Vėl viską sutriname. O tada jau dedame druskos pagal skonį ir prieskonių (dėjau baziliką). Viską gerai išmaišome. 


   Prieš užpildami padažą ant makaronų, pirmiau dar pabarstome tarkuotu fermentiniu sūriu. O tik paskui užpilame. Taip sūris neapdega.

    Kepame 40min. 200'C karštumo orkaitėje.

   Skanaus!


   

Dėžutė iš laikraščių

   Šią dėžutę, tiksliau jau visą pusdėžę pradėjau dar pernai :D T.y. - Naujųjų Metų išvakarėse. Vietoj to, kad su dukryte sėdėtume ir spoksotume TV, mes tą dėželę dažėme, džiovinome ir vėl dažėme ir džiovinome... Vakar mes ją nulakavome. O šiandien susiuvau įdėklą ir apnėrusi įdėjau. Dabar ten ramiai, savo vietoj, guli mažojo pėdkelnytės :) Esu patenkinta iki negaliu :D. Aišku, jinai šleiva kreiva, nes viską pradėjau daryt ne nuo to galo, bet kaip sakoma: gyveni ir mokaisi :D. Sekančią kai darysiu, jeigu darysiu, o greičiausia, kad tikrai darysiu, darysiu jau kitaip... Pirmiausia tai išsirinksiu kartoninę dėžę, kurią ir apipinsiu. O šį kartą pirma pint pradėjau, o kai pamačiau, kad sienų nesupinsiu apytiesiai, tada į vidų įklijavau alia dėžutę... Na, toks pynimas - man taip pat šį kartą - pirmas blynas... Iš kur tas pasakymas "pirmas blynas", nelabai suprantu... Nes šiaip, kai blynus kepu, pirmasis man - neprisvyla... :D. Taigi...

Reikės:

dėžės,
laikraščių,
klijų,
dažų (naudojau akrilinius),
lako (naudojau akrilinį)
audinio (naudojau lininį),
siūlų (Taip pat naudojau lininius).

   Viską darome kaip prieš tai buvusiame "Dėžutė iš laikraščio" aprašyme. Tik tiek, kad laikraštį susikarpome/susipjaustome norimo dydžio juostelėmis kaip kad norėtume, kokio dydžio juostelėmis būtų pinta dėžė. Aš susikarpiau 10cm pločio juostelėmis. Jas sulenkiau keturgubai. Gavosi maždaug 2,5cm pločio juostelės. Tada pradėjau nuo dugno pindama kryžiuotai.

   Kai dugną "nuaudžiau kaip kilimą" norimo dydžio, tada pradėjau pinti sienas. Tiesiog "pastačiau" juosteles stačiai ir jas apipyniau. Na, jei būčiau dariusi ant kartoninės dėžės, tai būtų buvę žymiai paprasčiau. Na, o toliau, tai taip pat kaip praeitame aprašyme. Apipyniau norimo aukščio, palikau 3-5cm ilgio juostelių galus, kuriuos baigdama užlenkiau ir priklijavau su pva klijais. Kai klijai išdžiuvo, nudažiau, paskui nulakavau akriliniu laku ir palaukiau kol išdžius.
   Tada išsikirpau audinį, jį susiuvau, atsiuvau, apnėriau, įdėjau į dėžutės vidų ir sukroviau mažylio pėdkelnytes (gietras, liaudiškai sakant :D).
   Štai ir viskas :D

Ieškoti šiame dienoraštyje