2017 m. rugsėjo 5 d., antradienis

...laiko tėkmė...

    ...koks jausmas turėti tris vaikus? Superinis :D Nervų - begalė, kantrybė senkanti, bet vis dar dugno nematyt :D Pvz., va, dabar sėdžiu jau pusę valandos kaip ant adatų. Net vidurius suka. Šaldytuvą nusiaubiau, kiek buvo įmanoma.... Jei ramiai pagalvočiau - juokas pačiai iš savęs ima. Juk ne pirmas kartas ir tikrai žinau, kad viskas bus gerai... Nu bet tai vistiek niekas nuo to nesikeičia :D Apie ką aš čia? Apie tai, kad mažiausią jau šiandien pirmą kartą išvedžiau į darželį. Ir tik valandai. Nervų kalnas. O gi žinau, kad viskas bus liuks :D Juk ne pirmą nuvedžiau ten pat, į tą pačią grupę, net spintelė ta pati :D Ir net neverkė, ir kojos įsikabinęs nebuvo, o tik pamatė duris ir tiesiai į grupę, vos spėjau tapkes apaut.... Ech, užaugo jau ir mažiausias... Laiko tėkmė man nepavaldi.
 
 Ačiū, Loreta
   O kodėl Loreta? O todėl, kad man patinka jos stilius, užmanymas, atsidavimas ir t.t., ir pan. Kol kas pamainos jai - dar neužmačiau :) 

Ieškoti šiame dienoraštyje