2013 m. vasario 19 d., antradienis

Alaus keksiukai

   ...iškepta! Tik negalėjom su vaikais sulaukt, kol atauš - paragavom dar šiltai karštus :D Man pirma mintis - nieko ypatingo. Bet kol su mažyliu suvalgėm pirmą keksiuką :D (aišku, juo dar ir su sesute pasidalinom), noras atsirado ir antram... Vaikai jau po antrą kramsnoja, aš bandau susilaikyt :D Bet jie tokie puručiai, minkštučiai, kaip tik tokie, kai norisi kažko paprasta, neįprasta ir tuo pačiu nieko ypatingo, bet skanaus :) 

  
   
  Pagal Aušrą iš Tarp vėjo gūsių, kurios receptais pasitikiu, nes kol kas nei vienas nenuvylė, šių keksiukų skonis priklausys nuo to, kokį alų rinksitės. Su tamsiuoju alumi kepiniai labiau primins duonos skonį. Jei į tešlą įmaišysite meduolinių prieskonių, o dalį cukraus pakeisite beveik juodu melasos cukrumi ("Molasses sugar") ar cukrumi "Farinas", keksiukai primins kalėdinius meduolius. Niekas nedraudžia gaminti su šviesiuoju alumi. Tuomet skonis nebus toks intensyvus...

Reikia (12vnt.):

125ml tamsaus alaus (naudojau "Vilniaus tamsusis")
125g sviesto
75g grietinės
35g nesaldžių kakavos miltelių (teturėjau 4g :D)
150g rudojo cukraus (arba 50g cukraus "Farinas" ir 100g rudojo cukraus)(naudojau70g rudojo cukraus ir 80g balto)
1 kiaušinio
250g miltų
a.š. kepimo miltelių
nubraukto a.š. malto cinamono (arba po žiupsnelį cinamono, malto kardamono, maltų gvazdikėlių ir maltų anyžių)
a.š. cukraus su vanile

   Alų pakaitiname puode kartu su sviestu, kol šis ištirps. Kiaušinį ištriname su cukrumi ir grietine.
   Supilame alaus-sviesto mišinį ir gerai išmaišome.
   Miltus sumaišome su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu (ar kitais prieskoniais) ir kakavos milteliais. Švelniai įmaišome į skystą tešlą.
   Keksiukų formą išklojame popierinėmis formelėmis ir pripildome tešla.
   Kepame 180'C karštumo orkaitėje apie 30-40min. Ar iškepę, patikriname mediniu pagaliuku.

   Atvėsusius galime pabarstyti miltiniu cukrumi.

 
    Šiuos keksiukus Aušra kepė keletą kartų. Be cinamono ir kitų prieskonių, su tamsiuoju "Baltijos" alumi, kepiniai tikrai primena duoną, ypač jei kepama su pamažintu (100 g) cukraus kiekiu. Įdomu, kad pastovėję uždengti, jie pasidaro skanesni, matyt jiems reikia "pabręsti" :) 


   Antrą kartą aš juos kepiau praėjus dviems dienoms.  Dėjau vien rudąjį cukrų ir kakavos tiek, kiek priklauso. Kas mėgsta daiktus su kakava, pvz mano vyras, dukra, jiems labiau tinka šis. Man asmeniškai - su mažiau kakavos - skaniau :D Nors kol kepė, nerealus aromatas po namus pasklido.... :) 

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Ieškoti šiame dienoraštyje