2012 m. liepos 14 d., šeštadienis

Krikštynos įdomiau

   Nesinorėjo, kad krikštynos įsimintų tik kaip pasėdėjimas prie stalo... Todėl vieną dieną pasitarėm su krikštamote kas ir kaip... Buvau kažkur interneto platybėse skaičiusi apie balionus, ant kurių užrašomi palinkėjimai, ir tie balionai vėliau paleidžiami į dangų... Na nežinau, bet ta mintis, kad tuos balionus paleist vėjais, nesvarbu, kad ir dievuliui į kiemą, bet man pasirodė, netinkama... Viena vertus, tokie balionai kainuoja ne centus, o antra vertus - vaikams balionai, tai kažkas tokio, tai kaip dabar imt juos ir paleist??? Tada kažkur įskaičiau, kad kažkas kažkur leido laivelius... Kokiu tikslu ir kam - nepamenu. Taigi, vaikai patys prilankstė daug laivelių, juos dekoravo ir per krikštynas buvo smagu ant tokių laivelių užrašius palinkėjimą, paleisti plaukti pasroviui upe - kad tik tie norai pildytųsi :) 


   Tiesa, dar kai tik krikštatėviai atvažiavo, krikštamotė atsivežė visą kraitelę dovanų su palinkėjimais. Pirmiausia davė angeliuką, kad saugotų; tada - duonos, kad visada valgyt turėtų; muiliuko, kad švarus būtų; po to - knygelę, kad protingas būtų; pinigėlių - kad turtingas būtų; baronkų - kad būtų linksmas ir galiausiai, kai avėm batukus, įdėjo pinigėlį dar į batuką, kad visada ir visur sėkmė lydėtų. Na, pinigėlis batuke neturėjo spausti, nes sūnus dar pats savarankiškai nevaikšto... 


   O jau kai grįžom iš bažnyčios, upėje laivelius paleidę ir numarinę kirminą skrandyje, krikštamotė ištraukė lapukus, iš kurių po vieną turėjome kiekvienas išsirinkti. Ant jų buvo jau užrašytas pasižadėjimas krikštukui. Mums beliko tik prisiminti ką pasižadame ir užsirašyti ant to lapuko vardą, kad ateity krikštukas pats mums galėtų akis pabadyti ir priminti pažadus :) Oi! Pamiršau... Krikštatėviai oficialiai prie stalo padovanojo sidabrinį šaukštelį, kad valgyt skaniau būtų :) Rodos, nieko ypatingo, daug kas taip daro, bet mums šitos krikštynos buvo visai kitokios. Ir nesvarbu, kad tiek mano, tiek krikštamotės šeimoje ne po vieną vaiką ir pačios jau esame krikštamotės, tačiau tiek ruoštis, kiek ruošėmės šiai šventei - dar nesiruošėm. Tiesa, mes, tėvai, visiems susirinkusiems padovanojom prisiminimui po krikštynų laikraštuką. Jį įdėsiu vėliau, nes pirmiau man dar reikia jį apdoroti :)

Krikšto drabužėliai sūneliui (su daug meilės ir kantrybės)

   ...na štai ir šventės baigėsi... Praėjo kaip vėjo gūsis ir nieko neliko. Netiesa - liko! Liko nepamirštamos akimirkos, kurias įamžino mūsų draugė Loreta. Ačiū Tau, brangioji!

www.facebook.com/LoretaMargeleFotografija
http://lorettafoto.weebly.com


   Pusantro mėnesio nėriau sūnui drabužėlius. Nors sakoma, kad drabužėliais turi pasirūpinti krikštamotė, tačiau as pati nerealiai norėjau tai padaryti pati. Na štai kas ir gavosi...


     Šiaip, esu be galo savimi patenkinta. Nes tokius darbus daryti - nesu profė.



   Drabužėliai - 100% lininiai.

Ieškoti šiame dienoraštyje